„Atlyginimai geri, moka laiku, visada pakelia, kai reikia. Žiūrima, kaip ir tu stengiesi, pats žmogus“, – sako vyriausioji pakuotoja Ieva.
Atlyginimu nesiskundžia ir darbuotojas Justinas.
„Taip, patenkintas. Perspektyvoj planuojam, kad šiais metais dar pavyks šiek tiek pakilti karjeros laiptais ir pasikelti atlyginimą“, – kalba projektų vadybininkas Justinas.
Vidutinis atlyginimas išaugo 29 proc.
„Lyginant 2022 ir 2023 m., vidutinis atlyginimas paaugęs 29 proc., tai ganėtinai ženklus skaičius. Faktas, kad vietos augimui dar turim“, – komentuoja „Cupernican“ direktorius Edvardas Karžinauskas.
Pasak vadovo, sėkmę lemia pardavimai. O ir į artimiausią ateitį verslininkas žiūri optimistiškai.
„Nūdienos palūkanos šiek tiek kandžiojasi, bet, manau, jei galim darbuotis prie šiandienos situacijos, perspektyvoj, kiek girdim, kad jos turėtų švelnėti. Tai, manau, kad bus tik geriau“, – sako E. Karžinauskas.
Optimizmo, regis, nestokoja ir kitos Lietuvos įmonės. „PricewaterhouseCoopers“ Lietuvos filialas, apklausęs 400 įmonių Baltijos šalyse vadovus skelbia, kad beveik 90 proc. Lietuvos įmonių šiais metais ketina didinti algas.
Tiesa, daugiau nei dešimčia procentų kelti atlyginimus žada vos keli procentai verslų. Skaičiai jau dabar kalba už save. „Sodros“ duomenimis, vasario mėnesį vidutinės algos neatsiliko nuo pernykščių tempų – vėl augo dviženkliais tempais, nors prognozės buvo niūresnės.
„Vasarį metinis algų augimas siekė apie 12,3 proc. – tai yra daug, tai yra dviženklis dydis. Metų pradžia viršija lūkesčius“, – teigia SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Pramonės įmonėms – sunkus metas
Anksčiau ekonomistai prognozavo, kad šiemet algos stiebsis iki aštuonių procentų, privačiame sektoriuje – dar mažiau. Priežasčių tam į valias – vangesnis eksportas, infliacijos susitraukimas nebeneša tiek pajamų, žaliavos atpigo jau pernai, tad smarkesnio jų kainų mažėjimo tikėtis dabar neverta.
„Šių metų pirmasis pusmetis verslams nelengvas, nes ir palūkanų normų aplinka sudėtingiausia, tiesiog reikia sulaukti metų vidurio, kada numatomas palūkanų normų karpymas“, – kalba „Šiaulių banko“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Garsiausiai apie bėdas kalba šalies pramonė.
„Nelengvas etapas vis dar išlieka pramonės įmonėms, nes pernai matėme pakankamai reikšmingus susitraukimus jų apyvartose. Taipogi, transporto sektorius susiduria su vangumo padariniais“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Visgi, panašu, resursų įmonės dar neišsėmė.
„Netgi tose įmonėse, kurių rezultatai pernai prastėjo, turime padidinimą per metus 8, 9, 10 procentų. Nes konkurentai yra, kurie gali nuvilioti ir tenka didinti. Akivaizdu, kad šitas procesas šiais metais dar vyksta“, – pasakoja SEB ekonomistas.
Užmokestis – kaip prieš 2 metus
Labiausiai algas į viršų patempė sausį dešimčia procentų augęs minimalus uždarbis ir sparčiau didėję viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Neigiamų signalų kol kas nesiunčia ir pati darbo rinka.
„Šviežiausi duomenys byloja apie aktyvesnę samdą, naujų darbo vietų didesnius skelbimus. Tai įkvepia ir suteikia optimizmo“, – teigia „Šiaulių banko“ ekonomistė.
Infliacijai tapus nuline, o pajamoms toliau augant, iš pirmo žvilgsnio, didėja ir perkamoji galia. Tačiau kainos išliko aukštos, o palūkanos vis dar beveik nemažėja.
„Tas realus darbo užmokestis šiemet grįžta į tą lygį, kuris buvo prieš dvejus metus. Tiems žmonėms, kurie neturi paskolų. Kurie turi paskolų, perkamoji galia nesugrįžo“, – sako T. Povilauskas.
Nors atlyginimai auga, ekonomistai nemano, kad metinis jų didėjimas ir vėl bus dviženklis. Pernai atlyginimai stiebėsi vidutiniškai 12 procentų.
Daugiau sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
