Kultūros paveldo departamento direktorius S. Poderio teiginius vadina pasakomis ir aiškina, kad jokio kriminalo nėra – vertybes gali saugoti bažnyčia. Valstybė neskuba pusšimčio vertybių pripažinti paveldu.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vilniaus arkikatedros rūsio ertmėje, kurią dengia akmenys, slypėjo daugiau nei pusšimtis labai svarbių Lietuvos kultūros vertybių, kurios sausį buvo eksponuotos. Tačiau kyla įtarimų, kad ten dar yra tokių vertybių, kurios oficialiai nerastos ir neužfiksuotos.
Bažnyčia praėjusių metų gruodį iš šios vietos ištraukė 59 vertybes, tarp kurių – Lietuvos valdovų Aleksandro, Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės pomirtinės karūnos. Tačiau Arkikatedros požemių sienas savo iniciatyva ir be dvasininkų leidimo išgręžiojęs ir ištyrinėjęs Saulius Poderis tikina, kad prie oficialių 59 vertybių trūksta dar bent trijų.
„Štai sidabrinė lentelė – ji yra dingusi ir jos nėra tame sąraše. Tai vienas objektas. Antras objektas – auksinis rutulys, galbūt skeptro viršūnė. Trečias objektas primena žmogaus palaikus, tai jau yra tų atradėjų fotografijose. Matote jį toje ataskaitoje, jo irgi nėra“, – kalbėjo istorijos entuziastas.
Sako, kad spėjimą tvirtina net keli šaltiniai
Atsakydama S. Poderiui Vilniaus arkivyskupija klausia: „Tai koks tikslas kažką tris paslėpti?“ S. Poderis mano, kad jo minimi trys objektai gali būti susiję su Lietuvos didžiojo kunigaikščio, kuriam buvo ruošiamas karaliaus titulas, Vytauto Didžiojo palaikais. Jų ieškoma bent šimtmetį. Taigi ir Arkikatedros rūsiuose tie palaikai esą taip pat turėtų būti.
„Mes turime, kaip aš sakau, dalykus, kurie labai susiaurina šitą paiešką. Nenoriu atskleisti tiesiog. Na, būkit žmonės, supraskit. Duosim prokuratūrai visą medžiagą“, – tikino S. Poderis.
Vyras užsimena, kad jo spėjimą patvirtina Lenkijos archyvų dokumentai, tarpukario Lenkijos spaudos pranešimai, taip pat Vilniaus arkikatedros dvasininko liudijimai.
„Jeigu Poderis turi tokios informacijos, tai tegul teikia“, – sakė Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
„Jie ten pradeda ir galvoja, kad čia didžiulis pavojus, jau čia kažkas iškilę, jau čia reikia burtis, jau su minia eiti, riaušes rengti ir kažko reikalauti. Ne taip daroma civilizuotose visuomenėse. Reikia pasitikėti institucijomis, mokslininkais“, – kalbėjo Istorijos instituto istorikas Darius Baronas.
„Pasikliaukime kompetentingais specialistais. Pasikliaukime, kurie ne tik manosi žiną, bet ir tais, kurie turi visas kompetencijas“, – antrino Arkivyskupijos komunikacijos koordinatorius Mykolas Sotničenka.
Vertybes paliko bažnyčiai
Bet pati bažnyčia praėjusių metų gruodį, neinformavusi Kultūros paveldo departamento, praardė požemių sieną ir ištraukė ertmėje buvusias vertybes. Kultūros paveldo sargai paskyrė 800 eurų baudą Arkivyskupijai, bet vertybes paliko saugoti jai.
„Šitos insignijos priklauso Lietuvai – ne bažnyčiai“, – įsitikinęs S. Poderis.
„Jeigu nėra savininko, vadinasi, yra įstatymas, kad turi būti iškart valstybei perduota – tai kodėl nebuvo perduota? Tai klausimas. Tai yra pataikavimas, keliaklupsčiavimas“, – kalbėjo „Lietuvos ryto“ žurnalistė Rasa Karmazaitė.
„Dalis yra eksponuojama, dalis yra Valdovų rūmuose, dalis yra atiduota restauravimui. Ir ten tų pasakų Poderio tikrai nesinori komentuoti“, – nedaugžodžiavo V. Bezaras.
Kol kas yra 59 radiniai, tarp kurių yra pomirtinės valdovų karūnos, dar nėra įtraukti į paveldo sąrašą, taigi formaliai nesaugomi. Kultūros ministerija teisinasi – esą tokios ilgos procedūros. Beje, dabar ministras atostogauja, ir sprendimą dėl paveldo statuso jis galės pasirašyti tik rugpjūtį.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
