Socialinės apsaugos ir darbo ministrė ragina verslą mažiau skųstis ir pradėti Lietuvos gyventojams mokėti didesnes algas.
Prekybos tinklo „Kubas“ personalo direktorė Gitana Čeilutkienė pasakoja, kad darbuotojų šiuo metu surasti Lietuvoje sudėtinga.
„Ieškome vieno darbuotojo Panevėžyje, tikrai kreipiasi žmonių labai nedaug“, – pasakojo G. Čeilutkienė.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės ateina tiesiai iš Užimtumo tarnybos ir pasako, kad atėjo ne dirbti, o tiesiog gauti parašo.
„Iš Užimtumo tarnybos buvo atsiųsta viena moteris, kuri neturėjo jokios patirties susijusios su prekyba, visiškai dirbti nenorėjo. Tiesiai šviesiai atsakė, kad tiesiog noriu toliau gauti pašalpą, stoviu Užimtumo tarnyboje ir man jūsų darbas visiškai neįdomus. Aš atėjau, kad man užpildytumėt lapą“, – teigia G. Čeilutkienė.
Ir tokių atvejų ne vienas. „Kubo“ atstovė negaili karčių žodžių Užimtumo tarnybai ir priduria, kad norinčiuosius dirbti greičiau suranda per skelbimus socialiniuose tinkluose.
„Drįstu pripažinti, kad tai yra visiškai niekinė organizacija, kuri šiai dienai neduoda verslui jokios naudos“, – sako „Kubas“ personalo direktorė.
Verslas mano, kad nedarbo išmokos šiuo metu Lietuvoje per didelės, nemotyvuoja bedarbių ieškotis darbo.
„Jie paprastai pokalbį užbaigia tuo, paklausdami, kur jiems reikėtų atvykti, kad pasirašytų tam tikrus dokumentus, arba prašymu, kad jeigu skambintų iš Užimtumo tarnybos specialistai, kad patvirtintume, kad kandidatas kandidatavo, buvo motyvuotas, bet mūsų įmonei jis buvo netinkamas“, – teigia „Gi Group“ verslo plėtros vadovė Jolanta Mizeikytė.
Aukščiausia nedarbo išmoka siekia 1270 eurų
Laisvosios rinkos institutas skelbia, kad Lietuvoje trečius metus iš eilės fiksuojamas aukštas nedarbo spąstų rodiklis.
„Nedarbo spąstai, tai santykinis rodiklis, parodantis žmogaus gaunamas socialines išmokas, įtraukiama ne tik nedarbo išmoka, bet ir įvairios socialinės garantijos, susijusios su žmogaus nedarbo statusu. Jeigu žmogus nedirba, jis gali pretenduoti ir į papildomą šildymo kompensaciją. <...> Žiūrima, ką žmogus prarastų, jeigu pradėtų dirbti, taip paprastai finansiškai žiūrint“, – komentuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius.
Pasak instituto, Lietuvoje yra situacijų, kai neapsimoka dirbti, nes gaunamos nedarbo išmokos ir kitos gaunamos naudos (pavyzdžiui, vaikų maitinimas, kompensacijos už šildymą, transportą) padengia potencialų atlyginimą.
Jeigu žmogaus atlyginimas siekia apie 1400 eurų popieriuje, arba maždaug 960 eurų į rankas: pirmus tris mėnesius tapus bedarbiu pradėti dirbti kitur esą neapsimoka, nes nedarbo išmoka siekia 785 eurus, o šalia dar gali prisidėti ir kitos naudos, kurias gauna naujas bedarbis.
Pasak Laisvosios rinkos instituto, Lietuva vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, kur šiame atlyginimų segmente susidaro tokia situacija.
„Jeigu mes kalbame apie nedarbo draudimą, tai yra draudimo rūšis, už kurį moka kiekvienas darbuotojas mokestį ir normalu, kad netekęs darbo darbuotojas, mokėdamas draudimą, nori gauti tam tikrą socialinę pagalvę sunkiu metu ir gauti nedarbo draudimo išmoką“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruota apie 168 tūkstančiai bedarbių, o nedarbo išmokas, gruodžio mėnesio duomenimis, gauna 83 tūkstančiai gyventojų.
Maksimali nedarbo išmoka praėjusių metu pabaigoje siekė beveik 1270 eurų per mėnesį. Tiesa, tokią išmoką gavo vos 1400 žmonių. Vidutinė išmoka gruodį siekė 595 eurua, tai yra dvigubai mažiau nei maksimali.
Iš 83 tūkstančių nedarbo išmokos gavėjų, kiek daugiau nei 5,6 tūkst. gruodį gavo didesnes nei 1000 eurų išmokas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė nesutinka, kad apsimoka nedirbti, nes nedarbo išmoka, kas tris mėnesius sumažėja.
„Tai, kad žmonės keičia darbą ir ieško geresnių sąlygų tai yra visiškai normali praktika. Reikėtų pasitempti, pagerinti darbo sąlygas, laiku ir pakankamai su ekonomikos augimu didinti darbo užmokestį“, – teigia I. Ruginienė.
Socialinė apsaugos ir darbo ministrė pripažįsta, kad dalis Lietuvos bedarbių yra ilgalaikiai, kurie nenori dirbti. O valstybė esą deda pastangas, kad juos įtrauktų į darbo rinką.
„Tokių yra nedidelis procentas, mes skaičiuojam apie 3,6 procento. Jie turi daug daugiau kitų priežasčių, kodėl jiems sunku integruotis. Turi problemų su priklausomybėmis, sunkios negalios. <...> Stengiamės žmogui padėti įvairiose jo gyvenimo etapuose. Visiškai naujas dalykas, kurio diegimą mes planuojame, tai specialistai, kurie padės susitvarkyti su skolomis, nes yra tokių žmonių, kurie turi virtinę skolų ir negali išlipti“, – sako I. Ruginienė.
Šiuo metu registruotas nedarbas šalyje siekia apie 9 procentus.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
