Varėnos turgavietėje įsikūrusi grybų ir uogų supirktuvė skelbia – sezonas atidarytas. Žmonės jau gali atnešti parduoti pirmuosius grybus. Du vyrai iš bagažinės traukia pilnus kibirus ir maišą grybų – atvežė parduoti.
Dabar pats pirmųjų pavasarinių grybų – bobausių – pikas. Grybus atvežę dzūkai sako ne specialiai važiavo jų rinkti: dirbo miške, o grybus atsitiktinai užėjo: „Per pusę valandos keturiese. Užėjome. O šiaip tai, yra jų. Tik reikia žinoti kur.“
Varėnos miško gėrybių supirktuvė šiomis dienomis superka po pusę tonos bobausių. Supirktuvės savininkas sako, kad supirkinėti grybus pradėjo jau prieš porą savaičių. Tačiau darbas nevyko – grybai neaugo. O šiomis dienomis bobausiai pasipylė. Ir jų gerokai daugiau nei pernai.
„Šiais metais derlius geresnis yra. Praktiškai beveik dvigubai. Aš manau, kad dėl drėgmės. Sniego buvo. Ko šiais metais Dievulis nepašykštėjo, tai sniego“, – sako verslininkas Almantas Juškevičius.
Už kilogramą šviežių verslininkas duoda 60 centų. Nepalyginti brangesni džiovinti bobausiai – už kilogramą siūloma nuo 9 iki 10 eurų. Pirmųjų grybų daug, tik realizuoti nelabai yra kur. Pandemija kirto ir šiai verslo sričiai.
„Pandemija „davė apie save žinoti“. Šitie grybai eina į Skandinavijos šalis. Bet ten irgi tas pats: vartojimas sumažėjo, kavinės, restoranai užsidarė. Praktiškai dviem trečdaliais poreikis krito“, – pasakoja A. Juškevičius.
Pirmieji pavasario grybai populiarūs buvo ir senais laikais. 88-erių metų Varėnos rajono Marcinkonių kaimo gyventoja Rožė pasakoja, kad grybauti su mama eidavo dar visai maža. Dzūkai bobausiams rinkti turi ir pavadinimą – šmarškavimas. O grybus vadina šmarškomis.
„Šmarškautoja tai buvau kaip laumė. Tik išlenda, sniego jau nėra, ir jau rūpi į mišką nueiti. Kad parnešus kokį centą iš niekur nieko, tai būdavo, ką tu“, – teigia Marcinkonių gyventoja Rožė.
Anot geriausios Marcinkonių grybautojos titulą turinčios Rožės, anksčiau žmonės bobausius ne maistui rinko ir pardavinėjo, o kaip vaistą. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad prieš Pirmąjį pasaulinį karą bobausiai buvo vieni brangiausių grybų. Daugiausia jie vartojami kaip vaistai nuo sąnarių skausmo. Ir Rožė pamena, kad bobausiai neblogą pelną nešdavo.
„Nepigiai gal ir mokėjo. Tada apsimokėjo eiti. Krepšelį parsineši, tai apsimokėjo. Krepšelį prisidedi, kažkuo apdengi ir džiovini“, – kalbėjo Rožė.
Šiais metais dzūkų grybavimo tradicijos įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
„Tai buvo vienas pagrindinių pragyvenimo šaltinių. O kadangi nuo seno jau, istoriniuose šaltiniuose randame XIX amžių, tai buvo pragyvenimo šaltinis šiose vietovėse. Ir iš to išsivystė tikėjimai, papročiai, visa kultūra grybavimo“, – sako Dzūkijos nacionalinio parko specialistė Dalia Blažulionytė.
Sinoptikai kitą savaitę žada gražų orą, tad ir bobausiai dar turėtų dygti. Tačiau būtina žinoti, kad šie grybai turi daug nuodingųjų medžiagų. Bobausius būtina bent tris kartus nuvirti ir tik tada ruošti patiekalą.
