Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Nacionalinio krizių valdymo centro vadovu Vilmantu Vitkausku.
Ar jau yra aišku, kaip konkrečiai ir kokio masto evakuaciją vykdysite?
Taip, šiuo metu yra kaip tik derinamos detalės su vežėjais arba konkrečiai su vienu vežėju, su kuriuo pavyks susiderėti ir artimiausiu metu paskelbsime dėl galimo evakuacinio skrydžio. Ir tokiu būdu jau bus tada aiškumas dėl datos, dėl laiko ir dėl žmonių skaičiaus, nes viskas priklauso nuo orlaivio dydžio ir nuo kompanijos, kuri vykdys šitą reisą.
Evakuojami pažeidžiamiausi žmonės
Jūs minėjote 28 žmones, o evakuotinų žmonių yra beveik 1 tūkst. 500. Sakėte, evakuosite pažeidžiamiausius. Kas yra tie pažeidžiamiausi?
Taip, pažeidžiamiausi tai yra žmonės, kuriems reikia medicininės pagalbos. Ar tai būtų žmonės su ligomis – onkologinėmis ar tokiomis, kur iš tikrųjų yra sveikatos sutrikimai, vaistų poreikiai ir panašūs dalykai. Taip pat antra grupė yra žmonės, kurie keliauja su mažais vaikais, ypač mažais kūdikiais ar, kuriems taip pat reikia daug priežiūros. Tuomet nepilnamečiai, vyresnio amžiaus žmonės. Tos grupės yra sugraduotos pagal tam tikras kategorijas. Tie 28, kur buvo vakar nuskambėję, yra patys pažeidžiamiausi, čia yra mažamečiai vaikai ir žmonės, kurie turi medicininių iššūkių, ar tai būtų onkologinės ligos, ar tai po operacijų ir panašiai.
Daug kam kyla klausimas, žinant, kad to regiono valstybėse nemažai Lietuvos verslininkų yra nukeliavę daryti savo verslų ir nemokėti čia mokesčių. Ar nebus tarp tų pažeidžiamiausių, ar staiga neatsiras ir jų?
Kol kas tokių nemačiau. Aišku, nebūtinai mes čia visus žmones pažįstame ir pavardėmis, ir asmens kodais varijuojame, bet panašu, kad ne, nes tie žmonės, apie kuriuos mes kalbame pažeidžiamiausius, tai kaip ir minėjau, yra su mažamečiais vaikais ir su ligomis. Tai yra vyresnio amžiaus žmonės. Tai kol kas aš kažkokių pavardžių, žinomų verslininkų tame sąraše nemačiau.
Kai jūs kalbate apie tai, kad jūsų vadovaujamas centras padės koordinuoti dėl bilietų, dėl skrydžių, ar tai reiškia, kad tik padės koordinuoti, ar reiškia, kad Lietuvos valstybė, mokesčių mokėtojai sumokės už tai?
Tai dėl tų, kur minėjau, pažeidžiamiausios grupės, tai yra lūkestis toks, kad valstybė sumokės, kaip ir yra nusistovėjus praktika, mes jau čia turėsime turbūt ketvirtą evakuaciją per paskutinius keturis metus, tai toms grupėms asmenų bus skrydis kompensuojamas. Toliau reikės aišku žiūrėti, jeigu bus užsakytas skrydis ir liks vietų, tai čia šiuo atveju turbūt irgi tie žmonės, kurie pateks į tą skrydį pagal eiliškumą, irgi turėtų turbūt nemokėti, nes būtų tada išlaikytas tam tikras teisingumo kriterijus.
Kurie čia žmonės?
Tie, kurie yra sąraše nusimatę pirmumo teisę, kurie pirmi užsideklaravo, kad jiems reikia paramos ir panašiai, tai čia šitoje vietoje užsienio reikalų ministerija labai atidžiai žiūri į tą sąrašą ir varijuoja. Irgi nereikia pamiršti, mes kreipsimės ir į Europos Sąjungą dėl kompensacijos.
Kai jūs kalbate, kad jau buvo keturios tokios evakuacijos, tarp tų keturių yra viena tai išskirtinė, kur mes Spartan lėktuvą siuntėme dėl vieno žmogaus?
Norėčiau patikslinti, ne dėl vieno žmogaus ten buvo siųsta, o dėl visos grupės žmonių. Tik ten klausimas buvo, kad tas Spartanas negalėjo būti suaktyvuotas ir nebuvo galima įskristi į Izraelio oro erdvę. Tas vienas žmogaus epizodas, apie kurį jūs kalbate, tai čia buvo daugiau susijęs su Spartano grįžimu paskui į savo bazę, tai yra į Šiaulius.
Užsienio reikalų ministerija neįspėjo lietuvių apie grėsmę
Kaip apskritai galėjo nutikti, kad belaukiant karo veiksmų regione beveik 1 tūkst. 500 Lietuvos piliečių ten buvo ir Užsienio reikalų ministerija jų net neįspėjo, kad karas yra įmanomas. Jūs kaip Krizių valdymo centro vadovas galbūt įžvelgiate krizę ir mūsų užsienio reikalų ministerijoje, kurią reikėtų suvaldyti?
Ne, iš tikrųjų įspėjimas buvo, aišku, ta situacija, kiek paplito paskui į regioną neskraidymo draudimai ir kiti dalykai, tai čia tikrai buvo nelaukta. Lietuva ne vienintelė valstybė, kuri susiduria su problemomis, kaip mūsų piliečiai šiuo metu negali išskristi. Europos Sąjungos piliečių regione tokių, kur negali išskristi, yra 1 milijonas. Tai yra didžiulis skaičius žmonių. Tai čia Lietuva neišsiskiria visiškai dėl įspėjimo. Juolab, kad įspėjimai, kas dėl Izraelio, Libano, tai jau jie galėjo daug seniau, bet kad tai išplis į devynias valstybes papildomai dėl tos agresijos, kurią demonstruoja Iranas, tai čia aišku tikrai niekas nesitikėjo.
Sakote, jokie analitikai negalėjo to numatyti?
Gal kažkokie ir galėjo...
Ir numatė, kas įdomiausia.
Aišku yra numačiusių, bet dėl oro aviacijos tokių suvaržymų, aš manau, tokių kalkuliacijų mums neteko matyti. Vėlgi tai yra tikrai komplikuota situacija, bet kariniai veiksmai tose devyniose valstybėse, neįskaitant Izraelio, Irano ir dabar Libano sausumos operacijos – jie nevyksta. Tai yra saugumo iššūkiai, kurie yra daugiau susieti su tokiais pasitaikančiais apšaudymais ir jie yra daugiau orientuoti, ar tai būtų į diplomatines atstovybes, ar tai į karines bazes ir panašiai. Ir tos nuolaužos, kurios krenta, tai yra jau oro gynybos pasekmė. Ir aišku gali būti visokių situacijų, kad žmonės nukenčia ir nukentėję yra, bet tai yra daugiau šalutinis veiksnys, negu kažkokia tiesioginė agresija.
Bet ar nėra taip, kad šiuo atveju krizė, kurią mes dabar gelbėjame mokesčių mokėtojų pinigais, yra ir tų žmonių galvose, kurie tokioje situacijoje tiesiog norėjo į Omaną, galbūt į Jungtinius Arabų Emyratus, į Dubajų ir nuvažiavo. Dabar juos turi gelbėti visi mokesčių mokėtojai ir institucijos, kurios neįspėjo, kad taip gali atsitikti, kaip atsitiko?
Aš manau, tas įspėjimas buvo, yra žmonių tikrai, kurie visiškai nesusiję su savo neatsargumu, sakykime taip, nes daug skrydžių, kurie yra jungiamieji iš Jungtinių Arabų Emyratų, ar tai būtų Abu Dabis, ar Dubajus, tai buvo skrydžiai, kurie buvo iš kitų regionų. Lėktuvai paprasčiausiai nuskrido, kad žmonės persistų ir tada buvo skrydžiai sustabdyti. Tai yra tokių žmonių tikrai labai nemažai. Taip, kad kiekvienam sakyti, kad jis buvo neatidus ar kažkoks neapdairus, tikrai negalime.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
