Tiesa, tai nebus lengva padaryti, nes kai kurios amerikietiškos ginklų sistemos yra kur kas pranašesnės, nei gaminamos kitose šalyse.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Penktadienį vykęs Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio susitikimas Baltuosiuose rūmuose šokiravo kone visą pasaulį. Bet paaiškėjo, kad viešas ginčas ir V. Zelenskio išvarymas buvo ne pabaiga – D. Trumpas sustabdė karinės paramos tiekimą Ukrainai, o tai jau gerokai skaudžiau, nei pamokslai prieš kameras.
Toks sprendimas nenustebino
Jungtinės Valstijos, skaičiuojant atskirų šalių suteiktą karinę paramą Kyjivui – absoliuti lyderė. Nuo karo pradžios Amerika suteikė paramos už beveik 70 mlrd. dolerių, kai Europos šalys suteikė gerokai mažiau.
„Trumpuoju laikotarpiu Ukraina nepajus to stabdymo pasekmių, bet vidutiniu laikotarpiu, nuo 4 iki 6 mėnesių, Europa turės padidinti savo pastangas ir paramą Ukrainai“, – pabrėžė ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.
„Žinoma, kad tai yra negerai, tai apsunkina ir kovos veiksmus Ukrainai, tai apsunkina ir bendrai moralinį stovį ir būklę Ukrainoje, kovinę dvasią“, – teigė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Tiesa, mūsų politikai sako, kad laukė tokio amerikiečių žingsnio.
„Tai, iš tikrųjų, nėra siurprizas, ir JAV, ir prezidentas Trumpas, anksčiau dar yra sakęs, kad jis bandys spausti abi puses, kad jos sėstų prie derybų stalo. Tai, iš tikrųjų, tai ką jis daro dabar, tai yra tęstinumas tos politikos, kurią jis anonsavo, signalas yra gautas“, – „Žinių radijui“ teigė prezidento patarėjas Marius Česnulevičius.
Tiesa, parama į Ukrainą plaukia ir iš kitų valstybių. Ukrainiečius remia tiek Europa, tiek ir kitos Vakarų civilizacijos šalys, kaip pavyzdžiui, Japonija, Australija ar Kanada. Bendrame paramos katile Jungtinių Valstijų indėlis sudaro beveik pusę visos paramos. Kitą pusę skyrė kitos valstybės.
„Europa yra deklaravusi, kad parems Ukrainą, kad sukaups tuos resursus, kuriuos turi, kurie galbūt anksčiau buvo nukreipti į kitas sritis, tai, iš esmės, tas atsakymas bus duotas vienoks ar kitoks jau šios savaitės pabaigoje Europos mastu“, – žadėjo M. Česnulevičius.
Ateitis – miglota
Kol kas nežinia, ar amerikiečiai netaikys platesnio draudimo. Pavyzdžiui, ar galės Europos šalys pardavinėti nusipirktą amerikietišką ginkluotę.
„Daugiau detalių šiandien neturime, tai tikėsimės, kad, kai išauš diena JAV, ten daugiau detalių ir atsiras. Esame įsitikinę, kad JAV turėtų būti suinteresuotos, kad iš papildomų resursų, kuriuos, esame įsitikinę, Europa privalo skirti, bus įsigyjama ginkluotė, taip pat ir JAV. Tai yra jų interesas“, – kalbėjo K. Budrys.
Pavyzdžiui, gavę raketinių sistemų HIMARS, ukrainiečiai gavo galimybę smogti giliau Rusijos teritorijoje. Dėl to rusai buvo priversti atitraukti savo vadavietes ir logistinius taškus toliau nuo fronto. Tokių sistemų ukrainiečiai iš Amerikos gavo 39. Ir nors panašių sistemų iš Europos gavo šiek tiek daugiau, bet jos savo kokybe, o taip pat ir kaina, neprilygsta amerikietiškoms.
„Itin svarbi amerikiečių parama ir oro gynybos sistemomis, tarp kurių ir garsiosios „Patriot“, kurios vienintelės gali numušti rusų hipergarsines raketas. Iš viso iš amerikiečių Ukraina gavo 17 įvairių oro gynybos sistemų. Iš kitų valstybių oro gynybos sistemų gavo kone 3 kartus daugiau“, – pabrėžė Jono Žemaičio karo akademijos direktoriaus pavaduotojas Gintaras Bagdonas.
Itin aktualus ir artilerijos sviedinių klausimas. Amerikiečiai nuo karo pradžios jų Ukrainai davė 4,5 mln. vienetų. Kai Europoje vis dar stringa jų gamyba, sunkiai pasiekė milijono sviedinių kiekį.
„Šiai dienai pagal ginkluotės ir amunicijos kiekį matome, kad Ukrainos pajėgos atrodo visai pajėgios ir stiprios, visai neblogai. Prieš atsakant, kada ir kaip tai paveiks, reikėtų pasižiūrėti, kokia konkrečiai ginkluotė dar nebuvo pasiekusi Ukrainos“, – dėstė K. Budrys.
„Zelenskis jau žino, ką reiškia įstrigusi Jungtinių Valstijų parama Ukrainai. Taip buvo 2023-ųjų pabaigoje, kai respublikonai sustabdė paramos klausimą Kongrese. Tuomet į Vašingtoną atvykęs Zelenskis bandė pralaužti vidinių Amerikos rietenų ledus“, – tikino G. Bagdonas.
Jau tuomet dabartinis JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as kritikavo ukrainiečius ir jų pagalbos prašymus.
„Turite pasakyti, ko jūs siekiate. Ką padarys 60 milijardų dolerių, ko nepasiekėte su 100 milijardų dolerių. Ir prisiminkite, Ukraina yra žlugusi valstybė“, – kalbėjo tuometis respublikonų senatorius.
Europa turėtų remti dvigubai daugiau
Amerikos parama Ukrainai įstrigo kone pusmečiui. Ir nors ukrainiečiai fronte laikėsi, bet tai buvo viena iš priežasčių, leidusi Rusijai paimti Avdijivkos miestelį. Arba tiksliau – tai, kas iš jo liko.
Seimo pirmininkas sako, kad Amerika pasitikėti darosi vis sunkiau ir sunkiau.
„Nauja realybė, kad Europoje esančias problemas, mes turime patys spręsti čia. Ne kalbėdami, ne diskutuodami, ne įsiveldami į tokius beprasmius lūkesčius Amerikos atžvilgiu, o tiesiog imti ir daryti tai, kad galėtume užtikrinti savo saugumą“, – pabrėžė Saulius Skvernelis.
„Lietuvai kol kas tikrai nereikėtų daryti kažkokių išvadų ir susilaikyti nuo kategoriškų pareiškimų, nes, kaip yra sakoma, ilgas liežuvis – priešo draugas. Tai rusai tikrai džiaugiasi kiekvienu kandžiu ar neišlaikytu pareiškimu JAV atžvilgiu“, – teigė premjeras G. Paluckas.
S. Skvernelis sako, kad metas aktyviau sudarinėti dvišalius susitarimus su kitomis valstybėmis.
„Mes turime turėti planą B. Tai nėra konkurencija NATO aljansui, bet planas B visą laiką yra reikalingas, nes, kaip matome, pasaulis keičiasi“, – pabrėžė Seimo pirmininkas.
„Vis dar NATO yra didžiausia, galingiausia gynybos jėga visame pasaulyje. Ir dabar mėginti savo pačių pastangomis ją išrinkti ir padaryti tik regionine jėga, matyt, nebūtų labai išmintingas žingsnis“, – svarstė G. Paluckas.
Tad išvada gana paprasta – Europai reikia padvigubinti savo skiriamą paramą Ukrainai, kad pavyktų kompensuoti amerikiečių netektį.
„Mes jau ne kartą buvome apskaičiavę, perskaičiavę, kiek papildomai reikėtų per metus skirti lėšų, mes žinome, kiek JAV skiria lėšų, Europai tai yra tikrai pakeliama, galiausiai reikia eiti ir daryti“, – ragino K. Budrys.
Be to, jeigu amerikiečiai visiškai nutrauks paramą Ukrainai, o jos vietą sugebės užimti Europa, tuomet žadėjęs sustabdyti karą D. Trumpas apskritai gali sulaukti klausimo, kodėl jis turėtų būti taikos derybų procese. Tuomet, tikėtina, gali žlugti ir jo susitarimai su Vladimiru Putinu.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
