Anai, kurios vardas pakeistas, vos trylika, tačiau ji jau patyrė, ką reiškia seksualinis smurtas internete – jos vaikinas paviešino intymias nuotraukas, kurias Ana siuntė jam.
„Draugavau kaip ir su tokiu berniuku gal prieš metus ir gavosi taip, kad tiesiog manęs išprašė, po to manipuliavo, kad, jeigu daugiau nesiųsiu, jis viską paviešins. Ir pabaigoje, kai mane suprotino visos draugės, kad su juo nereikia bendrauti, jis viską paviešino. Buvo ir teismai, ir vaikų teisės, ir policija, ir baudos, tyrimai kaip, kodėl. Gavosi, kad ir aš laimėjau kaip ir toj vietoj, bet ir pralaimėjau“, – pasakoja trylikametė Ana.
Pralaimėjimu Ana įvardija savo patirtas kančias ir traumas. O panašių istorijų elektroninėje erdvėje, susijusių su tvirkinimu, viliojimu, disponavimu pornografiniu turiniu ar įtraukimu į pornografiją pastaraisiais metais tik daugėja.
„Jei 2022 metais tokių nusikalstamų veikų buvo 415, tai pernai jų buvo jau 481“, – teigia policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Seksualiniai nusikaltimai – ir artimoje aplinkoje
Didžioji dalis seksualinių nusikaltimų internete tyrimų pradedami dėl pornografinio turinio, kuriuose vaizduojamas vaikas. Taipogi dažni atvejai, kai suaugę patys savo noru filmuojasi ir siunčia kitiems intymius vaizdelius. Anot „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro“ vadovės Kristinos Mišinienės, vis dažniau seksualinio smurto kibernetinėje erdvėje atvejai matomi ir artimoje aplinkoje.
„Artimi asmenys, net susijęs giminystės ryšiais. Jie filmuoja vaikus, moteris ir pardavinėja tuos atvaizdus“, – pasakoja K. Mišinienė.
Visgi, anot Mišinienės, apie pusę tūkstančio pernai fiksuotų seksualinių smurto internete atvejų – tik ledkalnio viršūnė. Aukos, jausdamos kaltę ir gėdą, dažnai bijo prabilti, o ir visuomenė, net ir atitinkamų tarnybų specialistai, neįvertina kokią grėsmę psichologinei sveikatai ir ne tik kelia seksualinis smurtas internete.
„Tai veda į suicidą, tai veda į bėgimus iš namų, tai veda į komercinį seksualinį išnaudojimą. Tikrai pasekmės yra labai baisios“, – pasakoja K. Mišinienė.
O su seksualiniu smurtu internete susiduria dažnas šalies paauglys.
„Prieš keletą metų darytas tyrimas Vilniaus universiteto, kuriame paaiškėjo, kad tarp 12–16 metų paauglių Lietuvoje kas trečias yra nukentėjęs nuo seksualinės prievartos internete“, – statistiką vardija teisininkė, lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė.
Kviečia pranešti apie žalingą turinį
Nors, pasak teisininkės, Lietuvoje vis dažniau atpažįstame seksualinį smurtą internete, visgi kai kurio pobūdžio seksualinio smurto virtualioje realybėje lietuviškų terminų dar net neturime.
Štai, pavyzdžiui, „deep fake“ – technika, kai asmens žmogaus bruožai, kūno dalys ar net balsas labai tikroviškai pakeičiami. Tokiu būdu pornografinio filmo aktorius gali įgauti bet kurio asmens veidą, o šis vėliau tampa šantažo auka. Pasirodo, internete galima išprievartauti ir kito asmens susikurtą virtualų avatarą.
„Yra toksai kaip ir išprievartavimas kibernetinėj erdvėj. Mes turime Didžiojoje Britanijoje jau kelias pirmąsias bylas, kurios yra skirtos būtent išprievartavimo žaidimų erdvėje, virtualioje realybėje“, – teigia R. Butkevičiūtė.
Virš 600 pranešimų dėl vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdų pernai sulaukė ir Ryšių reguliavimo tarnyba, kartu su kitomis organizacijomis prižiūrinti švarą internete ir kviečianti pranešti apie pastebėtą žalingą turinį.
„O tai yra nuotraukos vaikų arba video vaikų, kurie yra arba nuogi, arba kažkokiomis seksualiomis pozomis, arba vaikų modelių svetainėse, kurie irgi seksualiose pozose arba tiesiog išnaudojami suaugusių“, – komentuoja Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas Vilius Nakutis.
Anot specialistų, tėvai norintys apsaugoti savo vaikus nuo viliojimo ir kitokio seksualinio smurto internete gali pasitelkti ir turinio filtravimo programėles, tačiau pagrindinė prevencinė priemonė – pokalbis ir žinojimas, ką jūsų vaikai veikia internete.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:
