Deja, pagal profilaktines programas tikrintis ateina tik pusė, o vėlyva stadija gali reikšti ir mirties nuosprendį.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Per gyvenimą dideliais žingsniais ėjusią ir į darbus panirusią vilnietę Daivą prieš porą metų sustabdė netikėta diagnozė – vėžys.
„Supratau, kad nenoriu mirti, daugiau nieko, nenoriu mirti. Aš kartodavausi ryte, kartodavau dieną, kartodavau vakare – aš nenoriu mirti“, – sakė Daiva.
Krūties vėžį moteris nustatė pati
Auglį krūtyje 46 metų moteris prieš porą metų aptiko pati.
„Pati apčiuopiau krūtyje gumbelį prie spenelio pusės, kuriame užčiuopiau guzelį pakankamai didelį ir iškart supratau, kad tai yra onkologija“, – tikino ji.
Moterį nustebino tai, kad vos prieš pusmetį krūtis tikrinosi pagal profilaktinę programą ir tuomet gydytojai nieko nerado. Po nelengvo gydymo jaučiasi sveika ir pasikeitusi.
„Aš tapau laimingesnė tame, kad turiu antrą šansą gyventi“, – tvirtino Daiva.
Tačiau dalis žmonių savo šansą gyventi praranda, kai atsisako tikrintis dėl vėžio profilaktiškai. Nors Lietuvoje apie 20 metų nemokamai galima pasitikrinti dėl krūties, prostatos, storosios žarnos ir gimdos kaklelio vėžio, tačiau tikrinasi apie pusę tų, kuriems priklauso.
„Žinau atvejų, kada dėl storosios žarnos reikia daryti rimtesnį tyrimą, su vidine invazija, tai žmogus pabijojo tą daryti, ir paskui jo niekas nebeišgelbėjo, numirė. Aš nebijau tikrintis, kada man pasiūlė ką nors, aš einu. Reikia prižiūrėti mano sveikatą.
Didesnė dalis mano draugių, kai aš pasakoju savo istoriją, jos bijo atsakymo, kad tai yra onkologija“, – pasakojo vilnietė.
„Pas mus praktiškai prie visų vėžio lokacijų liga pagaunama tik kai ji trečioje, ketvirtoje stadijoje, tada ir išgyvenamumo galimybės yra trumpesnės“, – komentavo POLA direktorė Neringa Čiakienė.
„Jeigu laukia, kol kūnas pradeda šaukti, kol kažkas pradės skaudėti, tik tada pradeda pas gydytojus, tai iš esmės aišku, kad bus pažengusi stadija, pažengusią stadiją išgydyti yra sunku, dažnai neįmanoma“, – pridūrė Nacionalinio vėžio centro direktorius Valdas Pečeliūnas.
Bene populiariausias – plaučių vėžys
Štai nustačius pirmos stadijos plaučių vėžį, trejus metus išgyvena 95 proc. moterų ir 69 proc. vyrų. O nustačius ketvirtos stadijos 3 metus išgyvena tik 6 proc. moterų ir 4 proc. vyrų. Kasmet plaučių vėžio diagnozę Lietuvoje išgirsta 1,5 tūkst. žmonių.
„Didesnė dalis, kuriems diagnozuojama, jau ir miršta tais pačiais metais ar ateinančiais metais“, – tikino Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas Edvardas Danila.
Tokia žiauri statistika, nes plaučių vėžį nustato vėlai, mat tai klastinga liga, kurios ilgą laiką žmonės nejaučia.
„Aptinkame dažniausiai vėlyvos stadijos, trečios, ketvirtos, kai atsiranda kraujo iškosėjimas, krūtinės skausmas“, – sakė E. Danila.
20 proc. sergančių plaučių vėžiu niekada nerūkė, o ateityje, anot gydytojo, plaučių vėžiu sirgs daugiau nerūkančių, nei rūkančių. Todėl medikai ir pacientai ragina, kad valstybė finansuotų naują profilaktinę plaučių vėžio patikros programą, tačiau valdininkai užstrigo svarstymuose.
„Tai yra resursų klausimas ir finansiniai ištekliai ir šiai dienai mes visi suprantame, kad tai yra riboti“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Agnė Liubeckienė.
Tačiau net ir tada, kai žmogus nevengia tikrintis, ne visada pagalbą gauna laiku.
„Yra 4 procentai žmonių, kas skaičiais sudaro beveik tūkstantį, kuriems kelias iki onkologo užtrunka pusę metų ir ilgiau, kartais daugiau nei metus“, – pareiškė POLA direktorė.
„Pacientai į žalią koridorių patenka, kai pirmoj ir antroj grandy nustatyta onkologinė liga kai kurių ligų atveju. Tai šiuo metu peržiūrimi kriterijais“, – pridūrė vėžio centro direktoriaus pavaduotojas dr. Marius Kinčius.
Medikai turi ir gerų žinių – nuo kovo prostatos vėžį pradės gydyti išmaniais vaistais.
„Pacientui suleidus vaistą, jis pats susiras ląsteles, tenais nukeliaus, atliks ten visą naikinantį darbą ir jisai pats neutralizuosis. Tai kaip ir fantastika, kuri tapusi realybe“, – apibendrino Radialinės onkologijos centro vadovas Jonas Venius.
Lietuvoje vėžio diagnozę kasdien išgirsta apie 50 žmonių, per metus – beveik 20 tūkstančių.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
