Pastangos išgelbėti euro zoną, keičiant Europos Sąjungos (ES) sutartį, žlunga. Iš pradžių kalbėta, kad 17 šalių, įeinančių į valiutos bloką, iki kitų metų kovo pasirašys konvencijos pataisas, tačiau Vengrijai ir Didžiajai Britanijai griežtai pasisakius prieš, nutarta tęsti derybas tarpvalstybiniu lygmeniu ir derėtis dėl bendrų taisyklių biudžeto deficitams sureguliuoti.
(Papildyta 12.17 val.)
Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį atsisakė bandymo įtikinti Didžiąją Britaniją pakeisti ES sutartį, kad būtų galima efektyviau kovoti su euro zonos skolų krize.
Oficialių šaltinių teigimu, derybos toliau vyks dėl naujo tarpvyriausybinio susitarimo 17-ai euro zonos valstybių ir kitoms, eurą įsivesti norinčioms šalims.
17 ES narių, tarp jų Danija, Lenkija, Latvija, Lietuva, Bulgarija ir Rumunija, susitarė pasirašysiančios paktą šalia ES sutarties, rašo „Euobserver.com“. Švedija ir Čekija šiame susitarime kol kas galutinio sutikimo nedavė, nes teigė, kad jiems tam reikalingas Vyriausybės pritarimas. D. Britanija ir Vengrija tokio tipo susitarimui griežtai nepritaria.
Atmetant tą faktą, kad D. Britanija pasisako liekanti nuošalyje, Budapešto sprendimas dar negalutinis, nes šios šalies valdžia pasisakė norinti turėti kiek daugiau laiko apsvarstymams. Jeigu Stokholmas ir Praha taip pat pasisakys besijungiantys į planuojamą pakto sudarymą, D. Britanija gali likti vienintele šalimi „už borto“, t.y. vienintele, kuri neįsijungia į bendrą ES šalių susitarimą dėl finansinių klausimų.
------------------------------
Kalbėdamas po visą naktį trukusių diskusijų per Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Briuselyje, N. Sarkozy pareiškė, kad euro zonos šalys nustatė, jog kovo mėnuo bus galutinė data patvirtinti konvencijos pataisas.
Prancūzija ir Vokietija norėjo, kad visos 27 ES šalys pritartų sutarties pokyčiams – biudžeto sugriežtinimui, siekiant išspręsti skolų krizę.
Kita vertus, Didžioji Britanija siekė lengvatų, kurioms Berlynas ir Paryžius nepritarė.
Kalbėdamas per spaudos konferenciją po 10 valandų trukusių diskusijų, N. Sarkozy teigė, kad jis pirmenybę teiktų naujai sutarčiai tarp ES narių.
Anot N. Sarkozy, britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas pasiūlė protokolą, pagal kurį Londonas galėtų atsisakyti pasiūlytų finansinių paslaugų pokyčių.
„Mes negalėjome tam pritarti“, – sakė N. Sarkozy.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas jau anksčiau grasino sujaukti planus skubiai pakeisti ES sutartį. Po pokalbio su N. Sarkozy jis sakė, kad prezidentas jo neįtikino, kad, būtina keisti sutartį. D. Cameronas pažadėjo ginti Didžiosios Britanijos interesus.
Prancūzijos prezidentas taip pat teigė, jog Vengrija nusprendė nepritarti pasiūlytiems pokyčiams, tuo tarpu Čekijos Respublika ir Švedija pareiškė pirma norinčios pasitarti su savo parlamentais.
„Visos kitos šalys pareiškė norą prisijungti prie konvencijos“, – teigė N. Sarkozy.
Pagal ankstesnę, Mastrichto sutartį, sudarytą 1992 m., ES narių biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola turi būti ne didesnė nei 60 proc. BVP. 2010 m. tik keletas ES valstybių atitiko abu kriterijus.
Iki šiol priimti Europos lyderių sprendimai nepadėjo apsisaugoti nuo skolų krizės plitimo iš Graikijos į Airiją, Portugaliją, o dabar – ir į Italiją bei Ispaniją. „Mes turime atsikovoti pasitikėjimą, kuris buvo sulaužytas 60 kartų“, – sakė A. Merkel.
TAIP PAT SKAITYKITE:
J. Stiglitzas: kas galėtų išgelbėti eurą?
