Pastaraisiais metais Europos Parlamentas (EP) žemės ūkio problemoms ir maisto produktų kokybei pradėjo skirti gerokai daugiau dėmesio, tačiau Lietuvos atstovų balso negirdėti.
Nuo 2009 m. EP suteiktos papildomos galios daryti įtaką reguliuojant maisto produktų kokybę, reikalauti, kad žemės ūkio produktų supirkimo kainos būtų pagrįstos ir teisingos. Tačiau Lietuvos atstovai EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto veikloje nedalyvauja, todėl kol kas galime tik stebėti, kokias ir mums svarbias problemas EP sprendžia be mūsų.
Rinka bendra, o produktų kokybė skirtinga
Pastaraisiais metais EP nariai pradėjo daug dėmesio skirti žemės ūkio problemoms ir maisto produktų kokybei. Štai EP atkreipė dėmesį ir į naujųjų ES valstybių vartotojų priekaištus, kad į skirtingas valstybes tiekiamų vienodų pavadinimų produktų kokybė neretai būna labai skirtinga. Lankydamiesi Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje ar Jungtinėje Karalystėje lietuviai nusiperka kavos, kitų maisto produktų, higienos prekių ir įsitikina, kad Lietuvos rinkoje parduodamos tokios prekės yra daug blogesnės kokybės.
„Gamintojai EP nariams aiškina, kad neįmanoma visoje ES rinkoje reguliuoti įvairioms šalims tiekiamų produktų receptų. Aiškinama, kad tik dėl vartotojų mažesnės perkamosios galios į naująsias šalis tiekiamiems kai kuriems maisto produktams gaminti naudojamas ne cukrus, o jo pakaitalai. Yra ir kitų priežasčių. Pavyzdžiui, vienodo pavadinimo tepamasis sūris šiauriniams ir pietiniams Prancūzijos regionams yra tiekiamas skirtingas įvertinant skirtingą vartotojų skonį“, – pasakoja EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui priklausanti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Tačiau tokie teiginiai naujųjų ES šalių vartotojų netenkina, juolab kad gamintojai iš pradžių bandė neigti, jog produktai gaminami pagal skirtingus receptus.
Reikalauja teisingesnių supirkimo kainų
EP siūlo griežčiau nei iki šiol kovoti su maisto produktų perdirbėjų ir prekybininkų piktnaudžiavimu. Pavyzdžiui, jau prieš metus priimtoje EP rezoliucijoje teigiama, kad maisto produktų ir žemės ūkio produktų supirkimo kainos ne visada yra komerciškai pagrįstos.
„Eurostat“ duomenimis, nuo 1996 m. maisto produktų kainos ES rinkoje per metus vidutiniškai augo po 3,3 proc., o kainos už žaliavas ūkininkams kasmet vidutiniškai buvo didinamos tik po 2,1 proc., nors ūkininkų išlaidos per minėtą laikotarpį kasmet augo po 3,6 proc.
Kokios padarytos išvados? EP ragina Europos Komisiją priimti teisės aktus, kurie užkirstų galimybes piktnaudžiauti supirkėjų ir prekybininkų dominuojančia padėtimi rinkoje, įpareigotų juos kasmet teikti ataskaitas apie jų užimamą rinkos dalį.
EP reikalauja teisingesnių supirkimo kainų ir pienininkyste besiverčiantiems ūkininkams. Bus reikalaujama, kad kainų nustatymo metodai būtų aiškūs ir pagrįsti visoje paskirstymo grandinėje, be to, pieno perdirbėjai kiekvieną mėnesį turėtų pranešti apie pirkimų dydį. Tiesa, bus keliami apribojimai ir pieno gamintojų organizacijų daromai įtakai, siekiant ir šioje srityje išvengti kartelinių susitarimų. Taigi bet kurioje ES valstybėje pagaminto ar pristatyto pieno, kuriam taikytinos minėtos derybos, kiekis negalės viršyti 40 proc. visoje valstybėje pagaminamo pieno (tai – 7 proc. daugiau nei siūlo Europos Komisija).
Be kita ko, EP reikalaus, kad ūkininkų sutartyse superkamo pieno kaina turėtų būti numatyta ne trumpiau kaip metams. Dėl pastarųjų pasiūlymų šiuo metu vyksta trišalės derybos su EK ir ES Taryba. Tikimasi, kad pavyks surasti kompromisą iki šių metų gruodžio 12–15 d. vyksiančios EP plenarinės sesijos Strasbūre. Naujosios taisyklės būtų taikomos iki 2020 m.
Spręsti galės pačios
Pasak R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, EP siūlo, kad valstybės pačios nuspręstų leisti ar neleisti jų teritorijose auginti net ir tas genetiškai modifikuotas kultūras, kurioms auginti ES yra išdavusi leidimą. Kokios tai kultūros? Pavyzdžiui, šiuo metu ES yra suteikusi leidimą to pageidavusioms narėms auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus ir krakmolui gaminti skirtas bulves. Šiuo metu tokius kukurūzus augina Slovakija, Rumunija, Portugalija, Čekija ir daugiausia (per 80 proc.) – Ispanija, o bulves – Čekija, Švedija ir Vokietija. Beje, kai kurios ES valstybės pakeitė nuomonę ir uždraudė auginti minėtas kultūras. Be kita ko, EP siūlo įpareigoti visas ES nares imtis priemonių, kad genetiškai modifikuotos kultūros neužterštų tradicinių ūkių, o jeigu taip nutiktų, tai auginantieji genetiškai modifikuotas kultūras nukentėjusiesiems turėtų kompensuoti patirtus nuostolius.
Beje, svarbu pabrėžti, kad EP siūlymai taikomi tik genetiškai modifikuotų kultūrų auginimui, tačiau jokia ES narė neturi teisės uždrausti jos teritorijoje prekiauti genetiškai modifikuotais produktais ir neleisti atlikti biotechnologinių tyrimų.
Nežinome, ką valgome
EP ketina griežtinti reikalavimus maisto produktams iš klonuotų gyvulių.
„Šiuo metu reali padėtis yra neapibrėžta, pavyzdžiui, vartotojams neteikiama informacija apie pieną iš klonuotų galvijų. EP siūlo tokius galvijus specialiai ženklinti“, – sako EP narė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
EP Taikinimo komitetui ir ES Tarybos atstovams kol kas nepavyko susitarti dėl naujoviškų maisto produktų reglamento. Nors susitarta, kad klonuotų gyvulių mėsa turi būti uždrausta, tačiau nepavyko susitarti dėl maisto produktų, pagamintų iš klonuotų gyvūnų palikuonių, reglamentavimo.
Beje, iš pradžių EP nariai siekė visiškai neleisti prekiauti maistu, pagamintu iš tokių gyvūnų, tačiau vėliau priimtas kompromisinis sprendimas – prekiauti leidžiama, tačiau griežtai reikalaujama tokius gyvūnus ženklinti ir apie produktus informuoti vartotojus. Deja, Europos Komisija ir ES Taryba tokiems EP narių reikalavimams kol kas nepritaria – sutinkama ženklinti tik šviežią jautieną. Taigi ir šiuo metu produktai iš klonuotų gyvūnų palikuonių gali vartotoją pasiekti nepažymėti.
Reklaminius teiginius turės patvirtinti mokslininkai
EP narius pasiekia ir paprastesni vartotojų skundai. Pavyzdžiui, vartotojai Lietuvoje dažnai skundžiasi, kad prekybininkai piktnaudžiauja prekiaudami šaldytais produktais – ištirpus ledui produktų svoris neretai sumažėja 15 ir daugiau procentų.
„EP siūlo ant produktų pakuočių nurodyti produkto svorį prieš jį užšaldant, o ne jau užšaldžius“, – sako R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Be to, gamintojai nebegalės piktnaudžiauti ant etikečių rašydami, kad konkretus maisto produktas, pavyzdžiui, gerina regėjimą ar širdies veiklą.
„Tokiu atveju gamintojai privalės pateikti mokslininkų patvirtintus įrodymus“, – sako R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Trūksta iniciatyvos
Andrejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas
Akivaizdu, kad EP nariams trūksta iniciatyvos. Štai neseniai trijų Baltijos šalių žemdirbiai surengė piketą prie EP Briuselyje. Susidariau įspūdį, kad tik toks mūsų veiksmas paskatino kai kuriuos EP narius prisiminti, jog yra toks ūkio sektorius. Tačiau daugelis politikų nesuvokia, kad žemės ūkis – ne tik ūkininkai, bet ir maisto gamybos pramonė, transporto organizacijos, techniką gaminančios ir parduodančios įmonės, prekybos centrai ir galiausiai vartotojai, kurie pirkdami maisto produktus sumoka mokesčius valstybei. Tenka tik apgailestauti, kad nė vienas Lietuvoje išrinktas EP narys nepasirinko Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, kita vertus, kaip pavaduojantis šio komiteto narys Valdemaras Tomaševskis nedalyvavo nei pikete, nei susitikime su ūkininkais Briuselyje.
Žinios apie žemės ūkį – apgailėtinos
Jonas Stanevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas
EP įgauna vis daugiau galių žemės ūkio srityje. Deja, mums ši žinia nekelia didelio pasitenkinimo, nes Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete nėra nė vieno atstovo iš Lietuvos. Taigi nė vienas jų net negali šiame komitete pateikti pasiūlymų ar balsuoti. Geriausiu atveju gali dalyvauti tik svečio teisėmis. Man teko su kai kuriais EP nariais bendrauti. Susidariau blankų įspūdį – jų žinios apie žemės ūkį yra apgailėtinos. Dažnas net nežino elementarių dalykų, pavyzdžiui, nei kiek Lietuva gauna tiesioginių išmokų, nei priežasčių, kodėl tik tiek gauna. Be to, lietuviai EP nariai patys net nerodo jokios iniciatyvos keisti susidariusią padėtį. Seimas ne kartą juos ragino aktyviau bendradarbiauti, tačiau neprisimenu nė vieno atvejo, kad nors vienas EP narys dalyvautų Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje, nors Lietuvoje lankosi kiekvieną savaitę.
A. Čaplikas
