Valdantieji viliasi, kad palūkanų fiksavimas padės lietuviams sutaupyti. Tačiau klientų ir opozicijos atstovai prognozuoja, kad bankai savęs nenuskriaus. Bankų atstovai jau dabar perspėja, esą fiksuotos palūkanos susijusios su didesne rizika.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Devyni iš dešimties lietuvių būsto paskolas turi su kintančiomis palūkanomis. Tai reiškia, kad pastaruosius porą metų Europos centriniam bankui išdidinus bazines palūkanų normas, padidėjo ir paskolų įmokos. Tačiau Lietuvos banko duomenimis, jau metus Lietuvos bankai fiksuotas palūkanas siūlo mažesnes už kintamas.
„Naujos būsto paskolos su kintama palūkanų norma yra 5,7 proc., o fiksavus palūkanų normą 1–5 metams – 4,7 proc. Tai yra 1 proc. punktu fiksuotos mažesnės. Bet žiūrint ateity gali kintamosios mažėti“, – teigia Lietuvos banko atstovė Nijolė Valinskytė.
Tad Finansų ministerija ir Lietuvos bankas nusprendė paskatinti Lietuvoje fiksuotas palūkanų normas ir Seimas pradeda svarstyti įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos bankai privalės būsto paskolos prašančiam klientui pateikti du pasiūlymus – vieną su kintančiomis, o kitą su fiksuotomis palūkanomis.
„Siūlymo tikslas – kad būtų alternatyvi galimybė ir bankai privalėtų pateikti žmogui pasiūlyti pasiskaičiuoti, kuris kelias naudingesnis – fiksuotomis ar kintamomis“, – sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Pagal projektą, kredito įstaigos būsimam skolininkui turės pateikti mažiausiai 5 metų fiksuotų palūkanų mokėjimo grafiką. O kad palūkanų dirbtinai neišpūstų, įstatymas įpareigos bankus palūkanų normą nustatyti protingą ir pagrįstą, atitinkančią sąžiningos verslo praktikos reikalavimus.
„Bus diskusijų objektas, kaip patrauklumą sukurti, kiek galima reguliuoti įstatymu. Norėtųsi, kad tai nebūtų fiksavimas trumpame laike. Didžiausia vertė, kai stabilumas išlaikomas ilgesnį metų skaičių“, – teigia M. Lingė.
Abejoja, ar sudomins bankus
Bankų atstovai neprieštarauja politikų reikalavimui visiems naujų būsto paskolų prašytojams pasiūlyti ir fiksuotas palūkanas, tačiau ragina nesitikėti, kad jas pasirinkę sutaupys.
„Nemanome, kad pasikeis vartotojų įpročiai, polinkis rinktis kintamas palūkanų normas. Ir šiandien kredito įstaigos siūlo gyventojams rinktis ir fiksuotas normas, bet 90 proc. visų būsto kreditų yra su kintamomis normomis, nes įmokos su kintamom yra gerokai mažesnės“, – teigia bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Vartotojų teisių gynėjai ir kai kurie opozicijos atstovai abejoja, ar valdančiųjų projektuojamas privalomas fiksuotų palūkanų pasiūlymas sudomins skolininkus, mat įstatyme numatomi ribojimai bankams kelti palūkanas esą labai švelnūs.
„Realios naudos daug, matyt, nebus. Nėra reikalavimo banko pasiūlymo turiniui. Bankas galės pasiūlyti labai gerą kreditavimo pasiūlymą, bet, panašu, kad jie savęs neskriaus, kad neprisiimtų rizikos. Neformaliomis priemonėmis spaus pasirašyti sutartis, kokias dabar turim dominuojančias“, – sako Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Kurdami šį produktą bandys visas rizikas maksimaliai perkelti vartotojui, ar padarys patrauklų produktą vartotojui, kad jis galėtų pasirinkti tokį variantą, labai daug priklausys nuo pačių bankų“, – teigia vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.
Jei Seimas neįstrigs diskusijose, finansų ministerija viliasi, kad fiksuotas palūkanas būsto paskoloms bankai privalomai pradės siūlyti po metų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
