Girdime vis daugiau užsienio ekspertų prognozių, kad Baltijos šalims gresia rimta ekonominė krizė. Patys griežčiausi vertinimai modeliuoja nacionalinių valiutų devalvavimo situacijas arba tiesiog teigia šią galimybę, kaip neišvengiamą mūsų ekonominės raidos perspektyvą.
Nors Lietuvos ekspertai pakankamai kritiškai žiūri į šias prognozes, žiniasklaidoje pasitaiko straipsnių, kurie prisideda prie niūraus Lietuvos ekonomikos perspektyvų formavimo. Bendras pasaulio ekonomikos nestabilumas, ženklus dolerio kurso mažėjimas, didelė akcijų rinkų fluktuacijos, kartu su liūdnomis prognozėmis Baltijos šalių atžvilgiu jau turi rimtų ekonominių finansinių pasekmių. Nors Vilniaus biržoje kotiruojamų įmonių finansiniai rodikliai yra išskirtinai geri, akcijų kainos krenta, koreguodamos Vilnius biržos indeksą OMXV apie 13 procentų. Tokių faktų akivaizdoje yra sunku paneigti, kad ekonomistų ekspertų viešai reiškiamos nuomonės gali turėti esminės įtakos pačiai ekonomikos raidai. Todėl ekonomikos raidos vertinimai ir analizė turi būti labai atsakingi, kad mūsų konkurentų kritiškumas ir skubotos prognozės nevirstų ligų patiems sau įsikalbėjimu.
Kadangi Baltijos valstybėse padidėjusi infliacija kelia daug diskusijų, ji tapo visos visuomenės padidinto domėjimosi objektu, pateiksime keletą argumentų, padedančių suprasti stebimos infliacijos ryšį su ekonomikos augimu. Toks ryšys neišvengiamai egzistuoja dėl to, kad tiek ekonomikos augimas, tiek kainų didėjimas reikalauja didėjančio pinigų kiekio apyvartoje, o augančią gamybą lydi augantis vartojimas. Tokio ryšio esmę lengviau yra užčiuopti remiantis valstybių makroekonominiais rodikliais, kuriuos pateikia OECD ir Eurostat. Tam yra naudojamas kainų lygio indeksas (KLI), vieninga metodika skaičiuojamas daugumoje šalių. Pirmame paveikslėlyje pateikiame Europos Sąjungos valstybių vartojimo prekių ir paslaugų kainų lygio indeksą, matuojamą ES kainų vidurkio, prilyginto šimtui santykinių vienetų, atžvilgiu.
1 pav. ES valstybių vartojimo prekių ir paslaugų kainų lygio indeksas 2002 m., (http://europa.eu.int).
ES valstybių kainų lygis 2002 m. skyrėsi iki trijų kartų: nuo Slovakijos (SK) su indeksu 45 iki Danijos (DK) su indeksu 136. Kainų lygis įvairiose valstybėse skiriasi dėl daugelio priežasčių, tam turi įtakos mokesčių sistemos bei pinigų politikos skirtumai, net gamtinės geografinės sąlygos, tačiau niekaip negalima nepastebėti svarbiausio – kainų lygis labai yra susijęs su valstybių ekonominio išsivystymo lygiu. Jau pirmame paveikslėlyje matome, kad Rytų Europos valstybės turi ženkliai mažesnį kainų lygį nei bendras ES vidurkis. Antrame paveikslėlyje pateikiame kiekybinį ES valstybių kainų lygio ir Bendro vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui lygio indeksų sugretinimą.
2 pav. Kainų ir BVP vienam gyventojui lygių indeksai ES valstybėse 2002 m. OECD vidurkio lygaus 100 vienetų atžvilgiu (http://www.oecd.org/std/ppp).
Šie duomenys nepalieka jokių abejonių, kad esminis veiksnys, lemiantis skirtingą kainų lygį įvairiose valstybėse yra jų ekonominis pajėgumas, matuojamas kaip BVP tenkantis vienam gyventojui. Kiti veiksniai taip pat yra svarbūs, bet jie gali sukelti tik nedidelius svyravimus atžvilgiu to ką sąlygoja BVP. Išskirtinis atvejis yra tik Liuksemburgas, bet jo ekonomiką nagrinėti kaip atskirą valstybinį vienetą vargu ar yra labai pagrįsta. Detalesnė Liuksemburgo ekonomikos analizė galėtų pasitarnauti kaip išimtis, puikiai tinkanti taisyklei patvirtinti.
Taigi iš šios empirinės taisyklės seka, kad padidėjusi infliacija, kaip papildomas kainų lygio augimas, turi būti neišvengiamas spartaus ekonominio vystymosi palydovas. Ženklesni BVP ir kainų lygio augimo skirtumai galimi tik trumpą laikotarpį. Suprantant šį sąryšį, nei Lietuvoje nei Estijoje stebimas infliacijos lygis neturėtų kelti didelio pavojaus, kol jis yra žemesnis už BVP prieaugį. Latvijoje stebimas infliacijos lygis tikrai yra perdidelis, todėl mūsų kaimynų ekonominės specifikos analizė galėtų būti labai vertinga visam regionui tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu.
Kadangi spartus ekonomikos augimas yra pageidautinas ir siektinas reiškinys, turime aiškiai suvokti jo atsiradimo ekonomines finansines sąlygas. Nėra jokios abejonės, kad pastarojo laikotarpio Baltijos valstybių spartus vystymasis yra susijęs su dideliais ir pigiais kreditiniais resursais, pasiekiančiais gyventojus ir įmones per Europos mastu veikiančią bankinę sistemą. Ypatingai sparti yra nekilnojamo turto ir infrastruktūros plėtra, didinanti mūsų šalies teritorijoje sukaupto turto vertę. Naujausios gamybos ir paslaugų technologijos, didinančios darbo našumą, taip pat yra prieinamos kreditinių išteklių dėka. Spartų vystymąsi kreditų pagrindu lydi ne tik padidėjusi infliacija, bet ir didelis einamosios sąskaitos deficitas. Daugelis ekspertų einamosios sąskaitos deficitą iškelia kaip pagrindinį pavojų ir sieja jį su atseit realiai vykstančiu lito nuvertėjimu, kurį neišvengiamai lydės faktinis lito devalvavimas. Tokia minčių eiga ir prognozės yra klaidinantys. Tai, kad lito perkamoji galia Lietuvoje mažėja dėl čia kylančių kainų veikia ir Euro vertę, kurio pakaitalu Lietuvoje yra naudojami litai. Šiuo metu perkamosios galios paritetais vienas Euras Lietuvoje yra lygus maždaug dviem litams. Kylančios kainos Lietuvoje yra natūralus jų lyginimosi Europoje padarinys. Euro vertė Lietuvoje perkamosios galios paritetais artėja prie nominalaus fiksuoto kurso 1EUR=3,45 Lt.
Panašiai vyksta ir su visų kitų Rytų Europos valstybių kainomis ir valiutų kursais perkamosios galios paritetais. Todėl kalbos apie nacionalinių valiutų devalvavimą, kai jų vertė perkamosios galios paritetais yra aukštesnė nei oficialus keitimo kursas yra labai neatsakingos. Trečiame paveikslėlyje parodytas kainų lygio dispersijos Europoje kitimas.
3 pav. Kainų lygio dispersija Europos Sąjungoje 1995-2002 m. procentais nuo vidutinio kainų lygio.
Tai rodo, kad kainų lygio skirtumai tiek Naujųjų ES narių (10 valstybių), tiek visos ES narių tarpe nuolat mažėja dėl sparčios ekonominės integracijos. Senųjų ES narių tarpe (ES15) konvergencija yra menkai pastebima, kadangi tai jau yra įvykęs faktas, o esantys kainų lygio skirtumai čia yra sąlygoti pastovesnių gamtinių, geografinių ir kultūrinių skirtumų. Gali kilti klausimas ar tokia ES konvergencija kelia pavojų naujosioms ES narėms. Teigiamas atsakymas būtų sunkiai suprantamas, kadangi ši ekonominė integracija ir yra pagrindinis Europos Sąjungos projekto siekis.
Europos sparčios ekonominės integracijos sąlygomis Rytų Europos valstybių einamosios sąskaitos deficitus laikinai dengs bazinių šios ekonominės zonos pinigų Eurų kiekio apyvartoje prieaugis.
Problemos šioje gražioje Europos plėtros perspektyvoje gali atsirasti tik tuo atveju, jei bankų išduodamos paskolos bus nepakankamai kontroliuojamos, kreditai bus naudojami trumpalaikiam vartojimui ir tai sukels bankų nemokumo problemų. Jei tokios situacijos požymių atsirastų, savo žodį turėtų tarti Lietuvos banko specialistai, aplenkdami tiek užsienio, tiek vietinių ekspertų gąsdinimus.
