„Vokietijos ekonomika 2026 metais neįsibėgės“, – teigiama DIHK pranešime, kuriame remiamasi šiais metais atlikta 26 tūkst. visų šalies sektorių įmonių apklausa.
Apklausos duomenimis, tik ketvirtadalis respondentų savo bendrą verslo padėtį įvertino kaip gerą, dar vienas ketvirtadalis ją laikė prasta, o viena iš keturių apklaustų įmonių tikisi ekonominės padėties pablogėjimo.
„Nepaisant federalinės vyriausybės paskelbtų reformų, perspektyvos yra tik šiek tiek optimistiškesnės nei buvo rudenį“, – pažymėjo DIHK.
Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, 2025 metais po dvejus metų trukusios recesijos grįžo prie silpno augimo.
Remdamasi savo apklausa DIHK prognozuoja „silpną 1 proc. plėtrą 2026 metais“.
Sausio pabaigoje Vokietijos vyriausybė taip pat sumažino šių metų augimo prognozę iki 1 proc., vietoj rudenį skelbtų 1,3 procento.
Vokietijos investuotojų pasitikėjimas taip pat sumažėjo, rodo antradienį paskelbta nauja ZEW ekonominių tyrimų instituto apklausa.
Reguliarus ZEW rodiklis, kuriuo matuojami investuotojų lūkesčiai dėl Vokietijos ekonomikos, vasarį, palyginti su sausiu, nukrito 1,3 punkto iki 58,3 punkto, o tai nuvylė analitikus, kurie daugiausia tikėjosi pagerėjimo.
„Struktūriniai iššūkiai, ypač pramonėje ir privačių investicijų srityje, išlieka dideli“, – komentavo ZEW prezidentas Achimas Wambachas (Achimas Vambachas).
Staigus vyriausybės išlaidų didinimas infrastruktūrai ir gynybai lėtai skatina Vokietijos ekonomiką, kurią smukdo gamybos mažėjimas, didelės energijos kainos ir silpna paklausa pagrindinėse užsienio rinkose, pavyzdžiui, Kinijoje.
Gruodį įtakinga Vokietijos pramonės grupė BDI perspėjo, kad Vokietijos ekonomika išgyvena didžiausią krizę nuo Antrojo pasaulinio karo.
DIHK apklausoje beveik šešios iš dešimties įmonių kaip riziką savo verslui nurodė „silpną vidaus paklausą“.
Tiek pat įmonių išskyrė struktūrinius veiksnius, tokius kaip „didėjančios darbo sąnaudos“ ir „politinės bei ekonominės sąlygos“, o kiek mažiau nei pusė – „aukštas energijos ir žaliavų kainas“.
