Lietuviams, nusprendusiems darbo ieškoti svetur, padaugėjo galimybių. Nuo lapkričio 1-os dienos Vokietijoje be jokių apribojimų galės dirbti inžinieriai, o Liuksemburgas savo darbo rinką atvėrė visiškai.
Vokietija ilgai saugojo savo darbo rinką nuo galimų darbuotojų iš naujųjų Europos Sąjungos kraštų, ypač iš Lenkijos, antplūdžio. Vėliau paaiškėjo, kad nei lietuviai, nei tie patys lenkai dirbti Vokietijoje nesiveržia, ir mieliau traukia į Didžiąją Britaniją. Vokietijoje šiuo metu darbo rankų trūksta – yra beveik milijonas laisvų darbo vietų, o įmonės dėl darbuotojų deficito kasmet patiria 20 milijardų eurų nuostolio.
Nuo lapkričio 1-os Lietuvos piliečiai. Turintys inžinieriaus išsilavinimą Vokietijos fabrikuose galės dirbti be jokių leidimų ar apribojimų. Ypač ieškomi elektrotechnikai ir transporto specialistai.
Yra ir daugiau pasikeitimų. Lietuviams, kurie studijavo bet kokioje Vokietijos aukštojoje mokykloje, taip pat nereikės rūpintis dėl darbo leidimų – tik tiek, kad darbo vietą turės rasti ne ilgiau, nei praėjus metams po aukštosios mokyklos baigimo.
Studentai, kaip ir atvykę inžinieriai, darbdavių bus traktuojami taip pat kaip ir Vokietijos piliečiai: jie darbą galės gauti ir tuomet, jei kandidatuos ir vokiečiai.
Ketvirtadienį savo darbo rinką naujųjų ES šalių piliečiams atvėrė ir Liuksemburgas. Žinoma, Liuksemburgas labai maža šalis, ir ši rinka teturi labiau simbolinę reikšmę, bet jei kas nors ras darbą šioje kunigaikštystėje, bus vertinamas taip pat, kaip tikrasis šios šalies pilietis.
Pirmosios savo darbo rinkas ES naujokėms atvėrė D. Britanija, Airija ir Švedija (2004 metais), 2006-2007 metais apribojimus panaikino Suomija, Ispanija, Portugalija, Graikija, Italija, Olandija.
Apribojimų darbo jėgai iš ES šalių-naujokių dar nepanaikino Austrija, Belgija, Danija ir Prancūzija.
