Anot verslo atstovo, nors pozityviai nuteikia Vyriausybės vadovo ir finansų ministro pažadas neįvesti naujų mokesčių, nerimo kelia neigiami šiemet įsigaliojusios reformos rezultatai biudžeto surinkimui.
„Turime savo nuogąstavimus (…) dėl krentančio pelno mokesčio surinkimo. Iš dalies tai atliepia, kad verslas (…) adaptuojasi prie mokestinės aplinkos pasikeitimo į mažesnio mokesčių surinkimo pusę. Ir kol kas mes turime patikinimą, kad bus (mokestinės sistemos – ELTA) peržiūra. Ką tai reiškia, ta peržiūra? Kol kas aš viešai girdžiu tiktai, kad naujų mokesčių nebus. Bet akivaizdu, kad naujų mokesčių nebus, bet mes juk kalbame apie tų pačių mokesčių tarifų pakeitimą, tai čia truputį yra tos ekvilibristikos“, – po susitikimo su premjeru antradienį žurnalistams sakė A. Romanovskis.
Pasak jo, mokesčių reforma buvo „pakankamai agresyvi“, todėl kyla lūkestis, kad naujoji Vyriausybė imsis sprendimų, kurie palengvintų naštą verslui.
„Mūsų lūkestis buvo, kad Vyriausybė, kuri dabar peržiūri mokesčius ir vertina juos, vis dėlto ne tik peržiūrės ir gal liks taip, kaip yra, bet gal net svarstys kai kuriuos mokestinius režimus mažinti arba švelninti, ypač kada mes kalbame apie darbuotojų apmokestinimą“, – tikino LVK vadovas.
A. Romanovskio teigimu, verslas iš premjero išgirdo pažadą, kad jis „nebus išmestas už durų“.
„Premjeras pasakė: tie, kurie moka mokesčius, tie, kurie surenka mokesčius į biudžetą, jie turi sėdėti prie stalo ir turi būti išgirstas jų požiūris“, – pridūrė jis.
Verslo atstovo teigimu, aktualiausi bendruomenei klausimai apima gyventojų pajamų, pelno apmokestinimą.
Ši sistema, anot A. Romanovskio, dabar neveikia tinkamai, nes dalis mokesčių nusėda kitose ES valstybėse.
„Kita vertus, mes negalime dabar efektyviai taikyti pelno mokesčio lengvatos įmonėms, kurios čia nori investuoti. Ir mes tada sakome: gal tada taikykime gyventojų pajamų mokesčio lengvatas. Įmonė čia investuoja, sukuria darbo vietas, ir mes pritaikome taip vadinamą gyventojų pajamų kreditą, kada jie savo darbuotojams, liaudiškai tariant, gali sumažinti mokesčius“, – teigė jis.
Tuo metu finansų ministras Taurimas Valys pakartojo, kad pagrindinis Vyriausybės pažadas verslui – ne naujų mokesčių įvedimas, tačiau tinkamas reformos rezultatų vertinimas.
„Pagrindinis pažadas yra tas, kad šiai dienai tikrai naujų mokesčių neplanuojame įvesti ir neįvedinėjame. Žiūrime mokesčių surinkimo progresą, žiūrime, kokie dabar tarpiniai rezultatai. Tarpiniai rezultatai, tikslumo vardan, irgi turėtų būti objektyviai vertinami, kadangi didžiąja dalimi dar turime tik pirmo ketvirčio rezultatus“, – žurnalistams kalbėjo ministras.
„Laukiame antro, trečio, ketvirto ketvirčio rezultatų, kai mes galėsime jau pilnai matyti visą vaizdą, bet be jokios abejonės pagrindinė žinutė ta, kad šiai dienai tikrai nesvarstome jokių naujų mokesčių įvedinėjimo“, – pažymėjo T. Valys.
Pasak ministro, didžiausias verslo bendruomenės nuogąstavimas yra susijęs su mažėjančiu šalies konkurencingumu.
„Puikiai suprantame, kad didžioji dalis tų sprendimų buvo priimta tam, kad mes galėtume užtikrinti pagrindinius savo saugumo finansavimo klausimus. Mes visi puikiai suprantame: jeigu mes lyderiaujame dėl gynybos pramonės, dėl investicijų į gynybos šaką, tai tikrai mes negalime irgi tikėtis, kad visi vienodai gaus dėmesio“, – sakė T. Valys.
„Bet iš kitos pusės mes tam tikras problemas, iššūkius paverčiame galimybėmis – gynybos pramonė vis sukuria daugiau darbo vietų, mes vis daugiau sulaukiame tarptautinių partnerių dėmesio. Mūsų iniciatyvos, tokios kaip bendra laisvoji ekonominė zona kartu su Lenkija, (dėl jų – ELTA) turime tikrai didelį susidomėjimą iš didžiųjų tarptautinės rinkos žaidėjų“, – pridūrė jis.
Kaip skelbė ELTA, pernai Seime priimta mokesčių reforma įsigaliojo nuo šių metų – pakeisti gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčiai, pakeltas pelno mokestis ir įvesti keli nauji mokesčiai, tarp jų – vadinamasis „cukraus mokestis“, apmokestintas papildomas sveikatos draudimas.
