Įsigaliojus Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymui, ekspertai jau nerimauja, kad jame valdininkams palikta per daug laisvės vertinti jo nuostatas - verslas dėl to gali patirti nuostolių.
"Pagrindinis šio įstatymo trūkumas, kad jame labai daug neapibrėžtumo. Jo laikymąsi prižiūrinčios institucijos galės laisvai interpretuoti daugelį nuostatų. Teismų praktika susiformuos tik per keletą metų", - "Verslo žinioms" sakė Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.
Už nesąžiningą komercinę veiklą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gali skirti nuo 1 tūkst. iki 120 tūkst. litų baudą, jeigu ji neviršija 3 proc. komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Vienas iš "slidžių" punktų - piramidinės prekybos draudimas, dėl šio punkto skirtingo traktavimo įmonės gali nukentėti.
"Tokia prekyba mes kol kas neužsiimame - gaminius parduodame savo parduotuvėse ir didmenomis, tačiau žinau kolegų, kurie už surastą pirkėją tarpininkams moka komisinius", - teigė "Alanto", gaminančio virtuvės ir kitus baldus, vadovas Juozas Kniukšta.
"Įstatymas reguliuoja santykius, kai vienoje pusėje komercinis subjektas, kitoje - fizinis asmuo. Kai kurioms įmonėms, kurios prekiauja už verslo patalpų ribų, įstatymo nuostatos, jei bendrovės piktnaudžiauja, gali būti pritaikytos. Laisvės interpetacijai daug, ir įmonė negali būti tikra, kad nebus nubausta", - įsitikinusi Lietuvos vartotojų instituto prezidentė.
