Atliekų perdirbimu ar laidojimo verslu užsiimantys verslininkai Lietuvos žiniasklaidoje, knygose ar filmuose vaizduojami neigiamai. Toks įvaizdis, pasak atliekų perdirbėjų ir ritualinių paslaugų atstovų, trukdo spręsti problemas ir verslui, ir visuomenei.
Buitinės technikos atliekų surinkimo ir perdirbimo įmonės „EMP recycling“ direktorius Almontas Kybartas Atliekų tvarkymo diskusijų forume pasakojo, kad Lietuvoje visuomenė ir politikai į atliekų perdirbėjus žiūri neigiamai ir šio sektoriaus nepriima kaip lygiavertės pramonės šakos: „Yra labai daug mitų ir nuostatų, kurios sunkiai išgyvendinamos iš žmonių galvų – dažnai sakoma, kad atliekų tvarkymo sistema yra pinigų plovimo sistema, kad mes esame „sopranai“. Patys valdžios pareigūnai ir inspektoriai negatyviai nusiteikę mūsų atžvilgiu ir ignoruoja mūsų keliamas problemas. Kai valstybinėms institucijomis teikiame pasiūlymus ir jos pamato, kad tai yra atliekų perdirbimo asociacijos pasiūlymai, iškart uždeda antspaudą – metalistai ir pinigų plovėjai.“
Slepia darbovietę
Pasak „EMP recycling“ generalinio direktoriaus, dažnai ir patys atliekų perdirbėjai save kitų akyse identifikuoja ne taip, kaip norėtų: „Kai atliekų tvarkymo įmonėje dirbančio vairuotojo darbo kas nors paklausia, kur jis dirba, šis niekada nepabrėžia, kad yra atliekų tvarkymo įmonės darbuotojas, – jis tiesiog sako dirbantis vairuotoju. Aš ir pats kartais sakau, kad mano įmonė užsiima aukso ieškojimu“, – juokavo A. Kybartas.
„EMP recycling“ generalinis direktorius pateikė ir pavyzdį, kuris esą atspindi visuomenės požiūrį į atliekų perdirbėjus: „Mus iš koto išvertė įvykis, kai advokatų tarnyba pareiškė nuomonę, esą advokato kontoros įrengimas atliekų tvarkymo įmonėje žemina advokato profesiją. Tai puiki visuomenės požiūrio į mus iliustracija.“
Kaltina žiniasklaidą
Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos (LRPA) valdybos pirmininkas Raimundas Pocius, paklaustas, kaip visuomenė žiūri į ritualinių paslaugų darbuotojus, taip pat sakė, kad į laidojimo paslaugas teikiančias bendroves paprastai žiūrima neigiamai: „Į mus dabar žiūrima kaip į pinigų darymo mašiną. Tokį požiūrį suformavo bulvarinė žiniasklaida. Žmonės mano, kad iš laidojimo verslo mes uždirbame milžiniškus pinigus, tačiau taip nėra – visą šį verslą išlaikyti kainuoja daug, konkurencija didelė, o pelnas minimalus.“ Pasak R. Pociaus, Alytuje per dieną vidutiniškai miršta du žmonės, o įmonės čia veikia trys, todėl ir pelnas esą nedidelis.
Apie laidojimo verslo užkulisius diskutuoti pradėta maždaug prieš pusmetį. Tuomet kalbėta, kad Vilniaus miesto tarybos narys ir advokatas Sergejus Novikas buvo nužudytas, nes tapo laidojimo verslo auka. Tačiau R. Pocius tikino, kad po šio įvykio į ritualinių paslaugų verslą žiūrima nė kiek ne blogiau. „Žmonės taip pat neigiamai mus vertino ir anksčiau“,– sakė LRPA valdybos pirmininkas.
Paklaustas, kaip laidojimo verslą vertina jis pats ir įmonės darbuotojai, R. Pocius nedvejodamas atsakė: „Tikrai dėl to nekompleksuojame ir nesidrovime pasakyti savo veiklos srities. Priešingai, daugelis mūsų darbuotojų didžiuojasi, kad dirba laidojimo namuose, nes šis darbas yra išskirtinis, susijęs su tam tikru adrenalinu“, – sakė LRPA valdybos pirmininkas.
Verslu didžiuojasi
Vienintelės Lietuvoje gyvūninės kilmės atliekų utilizavimu užsiimančios įmonės „Rietavo veterinarinė sanitarija“generalinis direktorius Arūnas Morozovas pasakojo, kad neigiamų nuomonių apie savo verslą nei tarp žmonių, nei tarp verslininkų negirdėjo: „Su atviru žmonių priešiškumu susidurti neteko. Žmonės žino, kad tokia įmonė kaip mūsų Lietuvoje yra viena, ir supranta, kad be jos būtų daug problemų. Gal kartais kai kas iš vietinių nusiskundžia dėl kvapo, bet apskritai žmonės patenkinti. Man neteko girdėti, kad darbuotojai drovėtųsi pasakyti mūsų įmonės pavadinimą. Aš ir pats didžiuojuosi, kad užsiimu tokiu verslu.“
Monopolininkų nemėgsta
Žurnalisto, rašytojo ir tinklalapio „Elegancija.eu“ įkūrėjo Giedriaus Drukteinio nuomone, neigiamas požiūris į kai kuriuos verslus neišvengiamas: „Apie kai kurias paslaugas žmonės neigiamai atsiliepia todėl, kad jos kelia neigiamų emocijų, – niekam nesinori galvoti apie laidotuves arba apie šiukšles, todėl ir nesinori prisiminti tokių verslų. Nuo senų laikų kai kurių darbų žmonės imtis nenorėjo ir juos liepdavo atlikti vergams. Dabar tokius darbus atlieka laisvi žmonės, tačiau apie juos galvoti vis tiek niekas nenori.“
Pasak G. Drukteinio, į šiukšlių tvarkymo verslą neigiamai visuomenė žiūri todėl, kad jis yra monopolizuotas, tačiau ir kitas monopolizuotas rinkas, tokias kaip energetika, žmonės taip pat linkę sieti su nusikalstama veikla.
Paklaustas, kaip vertina A. Kybarto pateiktas advokatų kontoros išvadas, kad kontoros įkūrimas atliekų tvarkymo įmonėje žemina advokato profesiją, G. Drukteinis neslėpė paniekos: „Versle diskriminacija nėra teisinga iš principo. Advokatai sako, kad advokatų kontoros įkūrimas atliekų tvarkymo įmonėje žemina jų verslą. Tačiau kažin ką jie sakytų, jeigu atliekų tvarkymo įmonės būtų jų klientai ir jiems neštų pinigus, – ar iš jų gauti pinigai advokato profesiją irgi žemintų?
Advokatai – tokia žmonių grupė, kuri labiausiai imli madai ir stiliui – jie turi pirkti daiktus ne todėl, kad jiems jų reikia, o todėl, kad neatsiliktų nuo mados. Manau, kiekvienas verslas, kuris moka mokesčius ir sukuria darbo vietas, vertas pagarbos, nes jis mums visiems sukuria pridėtinę vertę.“
Faktai:
Labiausiai verslu Baltijos šalyse nepasitiki Lietuvos gyventojai
84 procentai Lietuvos gyventojų mano, kad verslas Lietuvoje yra nesąžiningas. Baltijos valstybių vidurkis – 70 proc.
Kiek daugiau nei pusė Lietuvos įmonių vadovų mano, kad Lietuvoje verslas yra nesąžiningas.
Penktadalis Lietuvos gyventojų mano, kad pačių įmonių apie save pateikiami duomenys yra neteisingi. Estijoje taip mano 57 proc., o Latvijoje – 36 proc. gyventojų.
Paulius Grinkevičius
