Būtent taip nutiko su 700 MHz dažnių juosta, kuri galėtų būti panaudota stabilesnio ryšio gyventojams ir verslui užtikrinimui.
Visgi valdininkai ir politikai nesutinka šios dažnių juostos parduoti komerciniams operatoriams. Neva jie laikomi strategiškai svarbiais valstybiniam kritinio ryšio tinklui, kuris būtų skirtas vidaus saugumo institucijoms ir veikimui ekstremaliomis sąlygomis. Tačiau tokio kaip nėra, taip nėra, o kažkada kurtas „Mezon“ tinklas tyliai dingo.
Taigi jau ne vienerius metus Lietuvoje vyksta diskusija – ar šiuos dažnius perduoti komerciniams operatoriams per aukcioną ir spartinti ryšio plėtrą visoje šalyje, ar juos rezervuoti valstybei, siekiant sukurti atskirą kritinio ryšio tinklą.
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) siūlo 2026 m. viduryje organizuoti dažnių aukcioną, tuo metu Susisiekimo ministerija įspėja apie galimas rizikas nacionaliniam saugumui.
Svarbus žingsnis užtikrinant visiems prieinamą ryšį
RRT 2026 m. viduryje planuoja surengti 700 MHz, 1500 MHz ir 2100 MHz radijo dažnių aukcioną.
Anot tarnybos, tai yra svarbus žingsnis užtikrinant spartesnį, atsparesnį ir visiems prieinamą mobilųjį ryšį visoje Lietuvoje.
„Radijo dažniai yra ribotas nacionalinis resursas, todėl jų paskirstymas nulems, kaip bus vystoma šalies ryšio infrastruktūra artimiausius metus.
Planuojama, kad mobilaus ryšio plėtra būtų orientuojama ten, kur jo labiausiai reikia: 2027–2030 m. laikotarpiu turi būti užtikrinta ne mažesnė kaip 30 Mb/s ryšio sparta verslo įmonėms ir gyventojams, palaipsniui padengiant kokybišku ryšiu ir nutolusius pavienius namų ūkius.
Be to, ne mažesnė kaip 100 Mb/s sparta turės būti pasiekiama 95 proc. vadinamųjų „baltųjų zonų“ namų ūkių“, – komentavo RRT.
Tarnyba įvardijo, kad aukciono sąlygose yra nurodyti ir konkretūs įsipareigojimai – nuo tinklų plėtros iki nacionalinio tarptinklinio ryšio (nacionalinio roamingo) ir pirmenybinio ryšio užtikrinimo ypatingomis aplinkybėmis.
„Šie reikalavimai yra viena iš esminių aukciono laimėtojams taikomų sąlygų ir yra būtini mažinant atskirtį tarp miesto ir regionų, stiprinant valstybės atsparumą, užtikrinant ryšio veikimą kritinėse situacijose bei sudarant sąlygas efektyviai specialiųjų tarnybų veiklai.
Patikimas ryšys yra esminis tiek informuojant visuomenę krizėse, tiek stebint situaciją pasienio teritorijose“, – pabrėžė tarnyba.
Juostos neišnaudojimas – reikšminga strateginė klaida
RRT vertinimu, jei aukcionas nebūtų organizuojamas, o 700 MHz juosta ir toliau liktų nenaudojama, tai būtų reikšminga strateginė klaida.
„Toks sprendimas stabdytų valstybės skaitmeninę ir saugumo pažangą, ribotų galimybes įgyvendinti dalį kritinio ryšio tinklui keliamų reikalavimų, įskaitant nacionalinio roamingo ir pirmenybinio ryšio užtikrinimą.
Be to, būtų neįmanoma kryptingai ir suderintai vystyti kritinio ryšio tinklo kartu su ES kaimyninėmis valstybėmis (Latvija ir Lenkija), kurios kritiniams ryšiams yra numačiusios kitas dažnių juostas“, – pastebėjo tarnyba.
Tiesa, kai kurias dažnių juostas RRT yra rezervavusi ir ketina išlaikyti maksimaliai platų dažnių poreikį Vidaus reikalų ministerijos vidaus saugumo tinklams, kad valstybė esą turėtų lankstumą pasirinkti optimalų, su ES sprendimais suderintą kritinio ryšio modelį.
„Sekant kitų ES šalių praktiką numatome ir naujas dažnių juostas ateičiai, kad kritinio ryšio tinklas turėtų naujausius technologijų funkcionalumus.
Ypač svarbu pažymėti, kad kritinio ryšio plėtra vien tik 700 MHz juostoje būtų itin neatspari radijo trukdžiams iš Rusijos Federacijos – tai patvirtina RRT sukaupta dvejų metų praktinė patirtis, identifikuojant žalingus trukdžius ir vertinant atsparumo jiems priemones“, – pabrėžė RRT.
Be to, anot tarnybos, savarankiškai valstybės vystomas kritinio ryšio tinklas, paremtas tik šia juosta ir tam numatyta valstybės turima infrastruktūra, galėtų užtikrinti ryšio aprėptį vos apie 36 proc. šalies teritorijos.
RRT pažymi, kad toks aprėpties lygis neatitiktų nacionalinio saugumo ir visuomenės apsaugos poreikių, o siekis kompensuoti šį trūkumą papildomomis investicijomis lemtų neproporcingai dideles sąnaudas, kurios būtų ekonomiškai neadekvačios.
Valdžios veiksmai kelia rimtas abejones
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinės direktorės pavaduotojas Emilis Ruželė pažymėjo, kad siūlymai Lietuvoje už daugiau kaip 400 mln. eurų mokesčių mokėtojų lėšų kurti atskirą Valstybinį kritinio ryšio tinklą (VKRT) kelia rimtų abejonių dėl tokio sprendimo būtinybės ir racionalumo.
„700 MHz dažnių juosta, būtina kokybiškam ryšiui visoje šalies teritorijoje, jau kelerius metus faktiškai nenaudojama dėl neapibrėžtų planų kurti Valstybinį kritinio ryšio tinklą“, – pastebėjo E. Ruželė.
Anot jo, šie dažniai yra ypač svarbūs ryšiui kaimiškose vietovėse, periferijoje ir pasienio regionuose, tačiau realių sprendimų dėl VKRT nėra nuo 2018 metų.
„Tuo pat metu ekspertai pabrėžia, kad nacionalinio saugumo ir institucijų ryšio poreikiai gali būti patikimai užtikrinami per komercinių operatorių tinklus, kaip tai daroma daugumoje ES ir NATO valstybių.
Todėl planai kurti atskirą, komercinius tinklus dubliuojantį mobiliojo ryšio tinklą – iš esmės „Mezon 2“ kelia pagrįstų klausimų dėl viešųjų lėšų naudojimo efektyvumo ir sprendimo būtinumo.
Juolab kad ankstesnė Lietuvos radijo ir televizijos centro patirtis mobiliojo ryšio rinkoje baigėsi nuostolingo „Mezon“ verslo pardavimu 2020 metais“, – pabrėžė LVK generalinės direktorės pavaduotojas.
Kelia riziką nacionaliniam saugumui?
Susisiekimo ministerija laikosi nuostatos, kad radijo dažnių paskirstymas turi būti vertinamas pirmiausia nacionalinio saugumo, o ne tik ekonominiu požiūriu.
„700 MHz radijo dažnio juosta yra strategiškai svarbi valstybės kritiniam ryšiui, užtikrinančiam civilinės saugos, pagalbos tarnybų ir institucijų veiklą ir bendradarbiavimą krizinių situacijų, įskaitant karo ar ekstremalių įvykių, metu“, – nurodė ministerija.
Anot ministerijos, RRT planuojamas 700MHz radijo dažnių juostos perdavimas privataus plačiajuosčio mobiliojo ryšio tinklų plėtrai iš anksto apriboja Vyriausybės ir Seimo galimybes apsispręsti dėl valstybinio kritinio radijo ryšio modelio.
„Atsižvelgiant į augančias hibridines grėsmes, kibernetinių atakų riziką ir geopolitinę situaciją regione, atitinkamų radijo dažnių trūkumas susilpnintų valstybės atsparumą krizinėse situacijose“, – nurodė ji.
Susisiekimo ministerija pasidalijo, kad yra pateikusi siūlymą RRT atidėti planuojamą 700 MHz radijo dažnių aukcioną bent iki 2026 metų vidurio, kol bus priimti galutiniai sprendimai dėl tinklo modelio ir realaus dažnių poreikio.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) radijo dažnių paskirstymą taip pat vertina kaip strateginį nacionalinio saugumo klausimą.
Ministerijos nuomone, 700 MHz dažnių juosta yra ypač svarbi patikimam ir atspariam plačiajuosčiam valstybiniam kritinio ryšio (PPDR) tinklui, kuris būtinas policijos, priešgaisrinės apsaugos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų veiklai, ypač krizių ir ekstremalių situacijų metu.
Esą vienas iš pagrindinių reikalavimų PPDR tinklams – užtikrinta tinklo aprėptis visoje valstybės teritorijoje. Ministerija pastebi, kad šiandien mobiliojo ryšio operatoriai negali užtikrinti tinkamos tinklo aprėpties, ypač pasienio teritorijose.
Todėl esą vienas iš sprendimų pačiai valstybei investuoti mokesčių mokėtojų pinigus, panaudoti tams skirtus dažnius, kad būtų užtikrinta reikiama tinklo aprėptis, tose vietose, kur mobiliojo ryšio operatoriai jos neužtikrina.
„Pagal ES teisinį reguliavimą 703–713 MHz ir 758–768 MHz dažnių juostos gali būti naudojamos PPDR reikmėms, o iki šiol Lietuvoje jos buvo tam ir rezervuotos. Ministerijos vertinimu, siūlomos alternatyvios, siauresnės dažnių juostos nėra pakankamos plačiajuosčiam kritiniam ryšiui užtikrinti, ypač dėl planuojamo PPDR tinklų sąveikumo ES mastu“, – nurodė VRM.
Anot VRM, vienas iš pagrindinių reikalavimų PPDR tinklams – užtikrinta tinklo aprėptis visoje valstybės teritorijoje.
„Deja, šiandien mobiliojo ryšio operatoriai negali užtikrinti tinkamos tinklo aprėpties, ypač pasienio teritorijose, todėl vienas iš sprendimų pačiai valstybei investuoti, panaudoti tams skirtus dažnius, kad būtų užtikrinta reikiama tinklo aprėptis, tose vietose, kur mobiliojo ryšio operatoriai neužtikrina pakankamos aprėpties dėl nepatrauklių sąlygų (didelių investicijų, mažos finansinės grąžos dėl žemo gyventojų tankio)“ – pastebėjo VRM.
Ministerija pažymėjo, kad šiuo metu vyksta valstybinio kritinio radijo ryšio tinklo valdymo modelio analizė, o galutiniai sprendimai bus priimti 2026 m.
„Todėl ankstyvas visos 700 MHz juostos perdavimas komerciniams ryšio operatoriams, dar neapsisprendus dėl kritinio ryšio tinklo, reikšmingai apribotų valstybės pasirinkimo galimybes ir galėtų kelti riziką visuomenės bei nacionaliniam saugumui.
Dėl šių priežasčių ministerija laikosi pozicijos, kad dalis 700 MHz dažnių juostos turėtų būti išsaugota valstybiniam kritiniam ryšiui, o sprendimai dėl komercinio panaudojimo priimami tik įvertinus nacionalinio saugumo poreikius“, – pabrėžė VRM.
