„Praėjusį mėnesį Lietuvoje vėjo jėgainės užtikrino daugiau nei pusę šalies poreikio. Itin didelė jų gamyba fiksuota mėnesio pradžioje, kai buvo pagerintas vėjo elektrinių gamybos rekordas, kuris dabar siekia 1996 MW. Išaugusi saulės gamyba prisidėjo prie to, kad net 11 dienų šį balandį vėjo ir saulės elektros gamyba buvo didesnė nei elektros poreikis šalyje“, – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Latvijoje elektra kainavo 57 eurus, Estijoje – 55 eurus, Lenkijoje – 83 eurus.
Daugiau elektros pagaminus iš saulės ir vėjo balandį vidutinė kaina sumažėjo 29 proc.
Preliminariais duomenimis, trūko tik 8 gigavatvalandžių (GWh), kad pirmą kartą nuo 2009 metų Lietuvoje per mėnesį pagaminta elektra užtikrintų visą šalies poreikį.
„Litgrid“ atstovas pastebi, kad išaugus vietos gamybai reikšmingai pasikeitė tarpsisteminiai srautai.
„Praėjusį mėnesį fiksavome didžiausius komercinius eksporto srautus nuo 2022 metų balandžio. Tuomet didžiąją dalį eksporto sudarė tranzitinis srautas iš Švedijos ir Latvijos į Lenkiją“, – teigė D. Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 948 GWh ir buvo 7 proc. mažesnis nei kovą. Buvo pagaminta 940 GWh elektros energijos – 18 proc. daugiau.
Vėjo elektrinės pagamino daugiausiai elektros – 55 proc. visos gamybos, jų gamyba augo 27 proc. iki 514 GWh. Saulės jėgainių gamyba padidėjo 29 proc. iki 203 GWh, hidroelektrinių – sumažėjo 6 proc. iki 80 GWh, šiluminių – padidėjo 1,2 proc. 83 GWh, o kitų elektrinių – 9,1 proc. iki 60 GWh.
Bendras importo kiekis per mėnesį sumažėjo 31 proc. iki 359 GWh. 54 proc. elektros importuota iš Latvijos, 39 proc. – iš Švedijos, 7 proc. – iš Lenkijos.
Eksportas praėjusį mėnesį išaugo 36 proc. iki 330 GWh. Didžiausia jo dalis buvo nukreipta į Švediją – 53 proc., 24 proc. – į Lenkiją, o likę 23 proc. – į Latviją.
