Jolita Žurauskienė VL žurnalistė
Praėjusią savaitę Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) vyko Veislininkystės komiteto posėdis. Jame buvo svarstomas klausimas dėl pagalbos veislininkystei taisyklių projekto. Aptarta įrašų galvijų ausų įsaguose ir galvijų elektroninio ženklinimo, nepriklausomų narių skyrimo į valstybines valdomų bendrovių valdybas, galimybių veislinių kiaulių laikytojams ženklinti savo laikomas kiaules ir kiti klausimai.
Teikia pasiūlymus
Pasak ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininko Edvardo Gedgaudo, pagrindinis posėdžio klausimas – pagalbos veislininkystei taisyklių projektas. „Posėdyje aptarėme šį klausimą, dėl daugelio dalykų sutarėme ir tikimės, kad Žemės ūkio ministerijoje į tai bus atsižvelgta. Tuo klausimu dar diskutuosime“, – sakė E.Gedgaudas.
ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininkas pabrėžė, kad norima, jog visoms pripažintoms asociacijoms, tvarkančioms kilmės knygas, būtų skirtas apmokamas etatas. „Tada ir mažos asociacijos gautų minimumą ir vykdytų numatytas programas. Mes įsipareigojame, kad šį darbą atliks atsakingas žmogus, o darbas vyks produktyviai“, – kalbėjo E.Gedgaudas.
Pasak ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininko, siekiama į pagalbos veislininkystei taisykles įtraukti ir trečiuosius asmenis (ar ūkininkus), kurie patys vykdo pieninių, mėsinių galvijų, kiaulių produktyvumo kontrolės darbus. Jiems taip pat turėtų būti sumokoma už darbą. „Dabar šį darbą atlieka Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžios uždarosios akcinės bendrovės, kurias finansuoja valstybė. Esant laisvai rinkai, turėtume stengtis, kad ji būtų konkurencinga, o paslaugos kokybiškos. Valstybė turėtų atsisakyti vykdyti jai nebūdingas funkcijas“, – pridūrė pašnekovas.
E.Gedgaudas minėjo, kad šis pasiūlymas teiktas ne kartą. Tačiau į jį nebuvo atsižvelgta. Todėl šį sykį ir vėl bus kalbamasi su ŽŪM atstovais, kad pastarieji keistų tam tikrus teisės aktus, kad būtų naikinamos monopolijos, kurios tam tikra prasme iškreipia rinką. ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininko minėjo, kad ŽŪM yra pateiktas prašymas dėl savivaldos atstovų įtraukimo į valstybės valdomas įmones. „Gavome atsakymą, kad to padaryti negalima, nes draudžia teisės aktai, o ir pačios įmonės turi pateikti prašymus, kad nori savivaldos atstovų. Tai rodo, kad nenorima įsileisti ūkininkų į valstybės valdomų įmonių valdybas. Man tai nesuprantama“, – pabrėžė E.Gedgaudas.
Labiau trukdo nei padeda
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas pasakojo apie Valstybinę kiaulių veislininkystės stotį. Ji likviduota, kai žemės ūkio ministras buvo Kazimieras Starkevičius, tačiau pati įstaiga ir jos veikla nepanaikinta, o prijungta prie AB ,,Lietuvos veislininkystė“. Vėliau žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna ir vėl atskyrė minėtą įmonę ir pavadino ją AB ,,Kiaulių veislininkystė“.
Pasak A.Baravyko, veislinių kiaulių auginimas labai konkrečiai reglamentuotas ES teisės aktuose. Kiaules veisia privatūs augintojai, susivieniję į asociacijas ir gavę oficialų pripažinimą tvarkyti kilmės knygas. „Tačiau Lietuvoje kiaules veisia valstybė. Mechanizmas sukurtas taip, kad atrodo, jog valstybė remia veislinių kiaulių augintojus, tačiau šios pagalbos neįmanoma atsisakyti, o ji vis labiau kišasi į veislinių kiaulių veisimą. „Pastaraisiais metais tai labiau trukdo nei padeda“, – sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius. A. Baravykas priminė, kad pastaraisiais metais veislinių kiaulių pardavimas sumažėjo, o perspektyvas stabdo afrikinis kiaulių maras.
Pageidauja vykdyti savo funkcijas
A.Baravykas sakė, kad, atsiradus galimybei kiekvienam ūkiui tvarkyti duomenis tiesiogiai, be tarpininko kiaulių veislininkystės informacinėje sistemoje, jie, kaip pripažinta veislininkystės asociacija, bando vykdyti pavestas funkcijas. Tačiau ŽŪM visais įmanomais būdais neleidžia veislininkystės asociacijai vykdyti priskirtų funkcijų. „Manau, kad valstybė neturėtų teisės aktais nustatyti, kokias kiaules veisti, kokių rodiklių siekti, nes tai – ne valstybės funkcija.
Pastebime, kad nereikalingos kontrolės aparatui išlaikyti veltui išleidžiamos lėšos, o realios naudos nėra. Prieinama iki absurdo, kai AB ,,Kiaulių veislininkystė“ netgi neteikia asociacijai duomenų, juos išsireikalavome su advokatais“, – sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius. Pasak A.Baravyko, kiaulių augintojai be AB ,,Kiaulių veislininkystė“ negali įsigyti ausų įsago ir be kontrolieriaus patys paženklinti kiaulių. „Daugelis teisės aktų sukurti taip, kad be AB ,,Kiaulių veislininkystė“ neįmanoma apsieiti, nors realiai būtų galima lengvai susitvarkyti. Niekas nesigilina, kokią naudą teikia ši AB ,,Kiaulių veislininkystė“ ir kodėl ji vis dar išlaikoma, nors oficialiai pripažinta Lietuvos kiaulių augintojų asociacija siūlo ją panaikinti“, – kalbėjo minėtos asociacijos direktorius.
ŽŪR Veislininkystės komiteto posėdyje aptartos ir kitos veislininkystės spragos. Buvo kalbėta apie galvijų ženklinimą ir elektroninį indentifikavimą. Nuspręsta palikti iki šiol galiojusią gyvulių ženklinimo tvarką. Elektroninio ženklinimo ūkininkai taip pat nepageidauja, nes tai – papildomos finansinės išlaidos.
