Pavasarį gatvėse pasirodo keturračiai bei krosiniai motociklai. O juos dažnai galima sutikti ir gamtoje – čia vairuotojai pažeisdami reikalavimus važinėja pievomis, miškais, saugomomis teritorijomis.
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad toks elgesys gali niokoti gamtą.
Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Nerijus Smaidžiūnas sako, kad dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar kenčia gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės.
„Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų vis dar trūksta aplinkosauginio sąmoningumo“, – komentuoja jis.
Atskleidžia, kur palieka pėdsakus
Ekspertai pabrėžia, kad važinėjimas bekele drumsčia laukinės gyvūnijos ramybę. Ypatingas pavojus kyla pavasarį ir vasaros pradžioje, kai gyvūnai atsiveda jauniklių – išsigandę triukšmo, jie palieka savo buveines, o be priežiūros likę jaunikliai neretai žūsta.
Tačiau tai nėra vienintelė problema.
Keturračiai niokoja ir žolinę dangą, uogienojus, sutrypia retus, saugomus augalus. Be to, kyla techninė grėsmė: įkaitę varikliai gali uždegti sausą žolę ar miško paklotę, sukeldami rimtus gaisrus.
Galiausiai, iš netvarkingų transporto priemonių į dirvožemį bei vandens telkinius patekę degalai, alyva ar plastiko atliekos, ilgam užteršia aplinką.
Motociklų parduotuvės „Mototop“ vadovas Regimantas Alesius dalijasi, kad keturratininkų bendruomenė jo aplinkoje supratinga.
„Visada atsižvelgiama į gamtos apsaugą taip, kad nebūtų peržengtos ribos. Mūsų komanda taip pat stengiasi edukuoti žmones, pasakoti, ką galima daryti, ko negalima ir kokių pasekmių gali turėti taisyklių pažeidimai“, – tikina jis.
Anot pašnekovo, nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės: „Galbūt jaunesni vairuotojai krečia išdaigas, bet suvokimas ir rūpestis aplinka ateina su patirtimi ir amžiumi.“
Taisyklių paiso ne visi
Nors gerųjų patirčių yra, aplinkosaugininkai gauna ir nemažai pranešimų apie pažeidimus.
Pavyzdžiui, prieš metus į aplinkosaugininkus kreipėsi keletas gyventojų, kurie dalijosi socialiniuose tinkluose publikuota vaizdo medžiaga. Joje pastebėti per žolinę dangą ir upės dugną važinėjantys keturračiai.
Tuomet Pakruojo aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnai identifikavo tikslią vietą, atliko teritorijos apžiūrą ir pradėjo tyrimą dėl pažeidimų. Buvo nustatyti šeši pažeidėjai.
„Mototop“ vadovas mano, kad Lietuvoje yra daug vietų, kuriose galima smagiai pasivažinėti, tereikia iš anksto pasiruošti kelionei ir suplanuoti maršrutą.
„Yra gražių kraštovaizdžių, kelių, vieškelių, lauko ir miško kelių, kuriais važiuoti galima. O tie, kurie nori iškrauti savo energiją, gali tai padaryti tam skirtose trasose, įvairiuose renginiuose, sporto varžybose, raliuose ir pan.“ – tikina R. Alesius.
Ekspertai įspėja: pramoga gali kainuoti brangiai
Aplinkosaugininkai pažymi, kad už pažeidimus gresia atsakomybė.
Taisyklių nesilaikymas miške gali užtraukti įspėjimą arba baudą, kuri siekia nuo 20 iki 50 eurų. Tiek pat gali tekti susimokėti ir už transporto priemonių statymą miške arba važiavimą ten, kur tai draudžiama.
Tuo metu už neteisėtą važiavimą per žolę, miško paklotę ar vandens telkinių ledą, gali grėsti įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų. Jei dėl tokio elgesio danga buvo sugadinta, skaičiuojama aplinkai padaryta žala ir bauda didėja nuo 140 iki 300 eurų.
Dar griežtesnė atsakomybė taikoma už neteisėtą važiavimą vandens telkiniais – fiziniams asmenims toks poelgis gali atsieiti nuo 300 iki 560 eurų.
Specialistai primena, kad motorinių transporto priemonių entuziastams yra sukurta atmintinė, kuria siekiama šviesti vairuotojus ir padėti jiems išvengti galimų pažeidimų.
tukstancius hektaru, tai ne nusikaltimas,nes yra ir ne draudziamu vietu
kur teisybe ,nebaudziamumas ateis diena kai teks ir uz tai atsakyti
