Naujausias ir bene plačiausio masto pavyzdys užfiksuotas Belgijoje. 2026 m. rugpjūtį prekybos tinklas „Carrefour“ nusprendė nebeleisti elektromobilių į 18 prekybos tinklo parduotuvių stovėjimo aikštelių, įrengtų ant pastatų stogų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Automobilių gamybos jau nebepakanka: Kinijos gamintojas imasi neregėtos taktikos

Ekrano dydis nublanksta: ekspertas atskleidė, į ką iš tiesų būtina atkreipti dėmesį renkantis naują automobilį

Mitas sugriautas: atskleidė, kodėl lietuviams vis dažniau nebeapsimoka pirkti benzininių automobilių

Elektromobilių vairuotojams nurodyta automobilius palikti antžeminėse aikštelėse. Bendrovė sprendimą aiškino didesniu elektromobilių svoriu ir galimais sunkumais gesinant ant pastato stogo užsidegusio elektromobilio bateriją.

Panašių priemonių imtasi ir Ispanijoje. Madrido centre, netoli Tirso de Molinos aikštės, prie vienos viešai naudojamos privačios stovėjimo aikštelės įvažiavimo atsirado ženklas, draudžiantis įvažiuoti visiškai elektriniams automobiliams. Aikštelės valdytojai tokį sprendimą aiškina galima elektromobilių gaisro rizika. Ispanijos žiniasklaida skelbė, kad panašių ribojimų pasitaiko ir kitose privačiose bei kai kurių ligoninių stovėjimo aikštelėse.

+18

O štai Graikijoje elektromobiliams taikomi ne stovėjimo, bet specialūs reikalavimai juos gabenant keltais. Vadovaujantis Graikijos Jūrų laivybos ir salų politikos ministerijos gairėmis, į automobilius gabenantį keltą įvažiuojančio visiškai elektrinio ar įkraunamojo hibridinio automobilio baterija turi būti įkrauta ne daugiau kaip iki 40 proc., taip pat tikrinama jos temperatūra. Šios priemonės nustatytos priešgaisrinės prevencijos tikslais.

Europos šalyse atsirandant tokiems ribojimams, ar panašus scenarijus galėtų pasikartoti ir Lietuvoje? Ar, pavyzdžiui, prekybos centro ar daugiaaukštės stovėjimo aikštelės valdytojas galėtų vieną dieną nuspręsti elektromobilių apskritai neįleisti?

Sunkesni elektromobiliai gali tapti problema

Prekybos tinklo „Carrefour“ vienu iš argumentų, kodėl elektromobiliams uždrausta patekti į ant pastatų stogų įrengtas aikšteles, įvardijo jų svorį. Tačiau Lietuvoje vien tai, kad automobilis varomas elektra, savaime nebūtų pagrindas jo neįleisti į daugiaaukštę ar kitą automobilių stovėjimo aikštelę.

Aplinkos ministerija portalui tv3.lt paaiškino, kad projektuojant automobilių saugyklas nėra vadovaujamasi viena teisės aktuose nustatyta tipine lengvojo automobilio mase. Konstrukcijų apkrovos vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į projektavimo užduotį ir konstrukcijoms taikomus reikalavimus.

„Aplinkos ministerijos kompetencijai priskirtuose teisės aktuose tipinė transporto priemonės masė ar apkrova nėra apibrėžiama. Projektuotojas privalo užtikrinti kompleksišką visų statinio projektinių sprendinių įvertinimą“, – nurodė ministerija.

Senų aikštelių iš naujo tikrinti neprivaloma

Kitas klausimas – seniau pastatytos daugiaaukštės aikštelės, projektuotos tuo metu, kai elektromobilių beveik nebuvo, o ir dalis įprastų lengvųjų automobilių svėrė mažiau nei šiandieniniai dideli SUV.

Aplinkos ministerija teigia, kad jeigu aikštelė jos statybos metu atitiko tuomet galiojusius reikalavimus, vien dėl pasikeitusio automobilių parko jos konstrukcijų iš naujo vertinti neprivaloma.

Tačiau tai nereiškia, kad statinio būklė vėliau nebekontroliuojama. Visą jo naudojimo laiką turi būti atliekama techninė priežiūra ir užtikrinama, kad statinys išliktų saugus. 

Svarbiausias niuansas atsirastų tuomet, jeigu konkrečioje aikštelėje būtų nustatyta, kad realios apkrovos gali viršyti tas, kurioms buvo suprojektuotos jos konstrukcijos.

Tokiu atveju, ministerijos vertinimu, logiška būtų riboti transporto priemonių svorį, o ne konkretų jų pavaros tipą.

„Kad faktinės automobilių saugyklos apkrovos neviršytų projektinių, manome, kad prie įvažiavimo į automobilių saugyklą turėtų būti įrengtas transporto priemonės svorį ribojantis kelio ženklas, ženklai, techninės priemonės transporto priemonės gabaritų ribojimui ir pan.“, – nurodė ministerija.

Aplinkos ministerija taip pat patvirtino, kad pastaraisiais metais konstrukcijų projektavimo reikalavimai specialiai dėl sunkėjančių lengvųjų automobilių, didelių SUV ar elektromobilių plėtros nebuvo peržiūrėti.

Ministerija laikosi pozicijos, kad projektuotojas ir dabar privalo įvertinti visas konkrečiam statiniui reikšmingas aplinkybes.

Vis dėlto pati konstrukcijų projektavimo sistema keisis. Ministerija planuoja atsisakyti nacionalinių konstrukcijų projektavimą reglamentuojančių STR ir pereiti prie reikalavimo konstrukcijas projektuoti pagal Eurokodus. Kartu šiuo metu vyksta ir platesnis statybos techninio reglamentavimo pertvarkymas – Aplinkos ministerija yra numačiusi septynis atskirus pastatų projektavimo STR, tarp jų ir reglamentą dėl automobilių saugyklų, sujungti į vieną.

Riboja tik automobilių aukštį 

tv3.lt portalui pasiteiravus, ar didesnis elektromobilių svoris galėtų tapti problema, Kauno „Akropolio“  valdytoja Brigita Kuodytė konkrečių elektromobiliams taikomų svorio ribų nenurodė.

Pasak jos, aikštelė atitinka galiojančius statiniams keliamus reikalavimus, o transporto priemonių poveikis konstrukcijoms vertinamas pagal projektavimo normatyvuose nustatytas apkrovas.

„Parkavimo aikštelė yra nuolatos prižiūrima administratoriaus, periodiškai vykdomi teisės aktuose bei eksploatavimo normatyvuose numatyti techniniai patikrinimai, bandymai ir nuodugnūs būklės vertinimai“, – teigia B. Kuodytė.

Šiuo metu automobilių patekimas į aikštelę ribojamas tik pagal jų aukštį: į pirmąjį aukštą gali įvažiuoti iki 3,20 m, o į kitus aukštus – iki 2,30 m aukščio transporto priemonės.

Problemos nemato

VILNIUS TECH Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis taip pat nemano, kad Lietuvoje šiuo metu tai būtų plačiai paplitusi problema.

Pasak jo, lengviesiems automobiliams skirtų stovėjimo aikštelių perdangos Lietuvoje projektuojamos vertinant 2,5 kPa charakteristinę naudojimo apkrovą.

„Lengviesiems automobiliams skirtose aikštelėse gali būti statomi iki 30 kN, arba maždaug 3 tonų, sveriantys automobiliai. Daugiau sveriantys automobiliai, pavyzdžiui, didieji visureigiai, šiose daugiaaukštėse aikštelėse neturėtų būti statomi“, – aiškina J. Valivonis.

Jo teigimu, pati elektromobilių plėtra kol kas nesudaro pagrindo manyti, kad dėl didėjančio automobilių svorio reikėtų masiškai iš naujo vertinti senesnių stovėjimo aikštelių konstrukcijas.

„Abejoju, ar dabar yra daug lengvųjų automobilių, kurių svoris viršytų 3 tonas. Manau, kad dauguma miestuose važinėjančių automobilių yra mažesnio svorio, todėl nemanau, kad artimiausiu metu dėl automobilių svorio turėtų kilti automobilių saugojimo aikštelių problemų“, – teigia profesorius.

Svarbu ir tai, kad dabartiniai apkrovų reikalavimai nėra iš esmės kitokie nei tie, kurie Lietuvoje galioja jau daugiau kaip du dešimtmečius.

J. Valivonio teigimu, dar 2003 metais statybos techniniame reglamente buvo numatyta ta pati 2,5 kPa charakteristinė naudojimo apkrova, kuri ir dabar taikoma projektuojant lengvųjų automobilių saugojimo aikšteles.

Todėl, jo vertinimu, vien faktas, kad šiandien automobiliai vidutiniškai sunkesni nei prieš kelis dešimtmečius, savaime dar nereiškia, kad senesnę aikštelę būtina papildomai tikrinti.

Jeigu dėl konkretaus statinio saugumo vis dėlto kiltų abejonių, jo laikomąją galią galėtų įvertinti atestuoti konstrukcijų ekspertai.

Profesoriaus vertinimu, konstrukciniu požiūriu būtų sunku pagrįsti bendrą draudimą būtent elektromobiliams.

„Kiek žinau, dauguma lengvųjų elektromobilių nesiekia 3 tonų svorio. Gal yra keletas išskirtinių markių, bet dėl to neverta tikrinti konstrukcijų arba jų stiprinti“, – sako J. Valivonis.

Jo nuomone, jeigu konkrečioje aikštelėje tam tikros masės automobiliai viršytų leistiną apkrovą, paprastesnis sprendimas būtų riboti būtent tokių transporto priemonių patekimą.