Už degalų kainų didinimą balsavo 69 Seimo nariai, 39 buvo prieš, o 20 – susilaikė.
Skirtingoms iškastinio kuro rūšims taikomi akcizų tarifai bus nuosekliai didinami. Akcizu bus apmokestinama ir nauja kuro rūšis – šildymui skirtos durpės.
Be kita ko, nuo 2025 m. atsiras ir anglies dioksido dedamoji pagal kuro rūšies CO2 emisijas, kuri kasmet proporcingai didėtų.
„Nors mes vis daugiau elektros, šilumos iš elektros ar biokuro pasigaminame patys, tačiau esame vis dar smarkiai priklausomi nuo iš svetur atgabento iškastinio kuro“, – pažymi aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pasak ministro, transporto išmetamas kuras, kuriuo mes judame po miestą ar tarp miestų, yra vienas didžiausių teršėjų.
Akcizų įstatymo projektas esą pirmiausia nukreiptas jo keliamai taršai mažinti, kad būtų skatinama naudotis viešuoju transportu, įsigyti biodujomis varomus autobusus arba elektromobilius, keliauti dviračiais.
Tai ilgainiui skatintų atsisakyti kuro rūšių, dėl kurių keliamos taršos blogėja aplinkos oro kokybė, o tai lemia didesnį sergamumą, perteklines mirtis.
Akcizų įstatymo pataisomis nuo 2025 m. į benzinui, žibalui, dyzelinui, šildymui skirtiems gazoliams, naftos dujom ir dujiniams angliavandeniliams, akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms dujoms taikomus akcizų tarifus ketinama įtraukti CO2 dedamąją, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, ir kasmet proporcingai didėtų.
Įstatymo pataisos numato nuo 2025 m. dyzelino naudojamo transporte akcizo tarifą suvienodinti su benzino akcizu, o nuo 2026 m. jį padidinti tiek, kad būtų didesnis už benzinui nustatytą akcizą.
Paprastai kalbant, ilgainiui dyzelinas, kuriuo varoma 2/3 Lietuvos automobilių, bus brangesnis nei benzinas.
Didinamas akcizas dyzelinui galutinę kuro kainą kasmet augintų po 4–6 ct/l.
Nuo 2025 m. variklių degalams įvedama anglies dioksido dedamoji degalų kainą dar didintų po 3 ct/l kasmet.
Lengvatiniai tarifai kol kas liktų galioti žemės ūkio technikai naudojamam žaliajam dyzelinui ir šildymui naudojamoms dujoms, akcizu lieka neapmokestintos mišriai šilumos ir elektros energijos gamybai bei transportui naudojamos gamtinės dujos.
Šildymui, taip pat grūdų džiovinimui naudojamam raudonajam dyzelinui nustatomas 60 Eur/1000 l akcizo tarifas, kuris susilygina su žaliojo dyzelino tarifu.
Namų ūkiams, šildymui naudojantiems gazolius, bus teikiamos finansinės subsidijos keisti šią kuro rūšį kita mažiau taršia, skatinant įsirengti penktos kartos biokuro katilus ar šilumos siurblius, o tie, kurie turi galimybes, – jungtis prie centrinio šilumos tiekimo tinklų.
Numatoma nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir juos didinti. Toks sprendimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad, sumažinus iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų arba jas panaikinus, šildymui skirtų durpių paklausa gali išaugti, nes taptų viena pigiausių šildymo alternatyvų.
Taip norima paskatinti vartotojus nesirinkti šio taršaus kuro, kuris šiuo metu nėra akcizų objektas.
Palaipsniui mažinant taršiausio iškastinio kuro patrauklumą, artimiausią dešimtmetį žaliajai Lietuvos ekonomikos pertvarkai iš fondų ir programų bus skirta apie 6 mlrd. eurų.
Į švaraus šildymo sprendimus ir šilumos tiekimo modernizavimą 2021–2027 m. valstybė investuos daugiau kaip 1 mlrd. eurų, apie 1,5 mlrd. investicijų teks viešojo transporto ir darnaus judumo infrastruktūrai.
Aplinkos ministerija įspėja, kad jei Lietuva iki 2030-ųjų savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio nesumažins 21 proc., kaip numato neseniai atnaujintas ES pastangų pasidalijimo reglamentas, 2027 m. mūsų šaliai gresia 360 mln. eurų baudos.
