Šiandien, kai Lietuvą krečia nedarbas, sparčiai mažėja ir užsieniečiams išduodamų darbo leidimų. Praėjusių metų pabaigoje buvo panaikinta 2,5 tūkst. leidimų dirbti užsienio piliečiams, gavusiems juos apgaule.
Lietuvos darbo birža pernai kitų šalių piliečiams išdavė 7,8 tūkst. leidimų dirbti Lietuvoje, t. y. 27 proc. daugiau nei 2007 metais. Iš visų praėjusiais metais leidimus gavusių užsieniečių 4,5 tūkst. sudarė darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, 2,7 tūkst. - atvykę į komandiruotę, dar 0,6 tūkst. asmenų buvo pratęstas leidimo dirbti Lietuvoje galiojimo laikas.
Ūkio ministerijos parengtoje krašto ūkio apžvalgoje teigiama, kad praėjusių metų antrąjį pusmetį, palyginti su 2008-ųjų pirmuoju pusmečiu, išduotų darbo leidimų skaičius sumažėjo 13 procentų. Ši tendencija ypač išryškėjo paskutinį metų ketvirtį.
Manoma, jog tai lėmė bendra ekonominė situacija, darbo rinkos pokyčiai ir praėjusių metų antrajam pusmečiui patvirtintas naujas darbuotojų, kurių trūksta Lietuvoje, sąrašas. Į jį statybos sektoriaus profesijos nebuvo įtrauktos.
Praėjusiais metais dirbti į Lietuvą atvyko užsieniečių iš 31 šalies, daugiausia iš Baltarusijos - 30 proc., iš Turkijos - 24 proc., iš Ukrainos - 23 proc., iš Kinijos - 7 proc., iš Moldovos - 6 proc., iš Rusijos - 4 proc. darbuotojų. Daugiausia atvykėlių pernai buvo įdarbinta statybos (42,5 proc.) ir paslaugų (39,6 proc.) sektoriuose.
Praėjusiais metais dauguma leidimus dirbti Lietuvoje gavusių užsieniečių darbavosi Vilniuje - 55 procentai. Klaipėdoje jų buvo 15,4 proc., Kaune - 8,9 procento. Taip pat nemažai svetimšalių dirbo Šiauliuose - 4,4 proc., Utenoje ir Jonavoje - 2,3 proc. bei Mažeikiuose, Trakuose ir Marijampolėje - po 1,5 procento.
Pirmenybę teiks vietos gyventojams
Lietuvos darbo biržos Užsienio ryšių skyriaus vedėja Monika Vyšniauskienė LŽ aiškino, kad LR teisės aktuose numatyta, jog Lietuvos darbo rinka yra skirta Lietuvos piliečiams. Jei Lietuvos arba ES pilietis neužima laisvos darbo vietos, darbdavys gali kreiptis į Lietuvos darbo biržą dėl leidimo dirbti užsieniečiui.
„Atsižvelgdama į dabartinę situaciją, kai kiekvieną mėnesį įregistruojama iki 40 tūkst. darbo ieškančių asmenų, Lietuvos darbo birža skatina darbdavius pirmiausia įdarbinti mūsų šalies piliečius. Tuo atveju, jei darbdaviui trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, o jų Lietuvoje tikrai nėra, darbo birža leidžia dirbti užsieniečiams. Šiais metais jau išduoti 575 leidimai dirbti metalinių laivų korpusų surinkėjams, nacionalinės virtuvės restoranų virėjams, vairuotojams-ekspeditoriams, gelžbetoninių konstrukcijų montuotojams“, - dėstė M.Vyšniauskienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Malaiškienė LŽ pažymėjo, kad prasidėjus pokyčiams darbo rinkoje pasikeitė ir išduodamų leidimų skaičius. Pasak jos, ypač praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį darbdaviai pradėjo registruoti mažiau laisvų darbo vietų, ėmė lėtėti įmonių veiklos tempai, sparčiai daugėjo iš darbo atleidžiamų žmonių, tad neliko ir didelio darbuotojų poreikio, koks buvo prieš gerus metus.
„Anksčiau darbdaviai patys kvietė specialistus iš kitų šalių, nes labai trūko kvalifikuotų darbininkų. Praėjusiais metais itin paklausūs buvo vairuotojai ir laivų statytojai. Kadangi Ukrainoje rengiama nemažai minėtos profesijos specialistų, darbdaviai patys juos susirasdavo ir pakviesdavo atvykti. Turkijos darbininkai buvo komandiruojami statyti Vilniuje didžiulį „Ozo centrą“, kuris bus baigtas jau šiais metais“, - kalbėjo darbo rinkos specialistė.
Leidimai gali būti panaikinti
Pasak R.Malaiškienės, praėjusių metų pabaigoje panaikinta 2,5 tūkst. leidimų dirbti užsienio piliečiams. Pašnekovė paaiškino, kad darbo leidimas naikinamas tuomet, kai jis gaunamas apgaule: jei kitos šalies pilietis pateikia apie save neteisingus duomenis, nutraukiama darbo sutartis arba nutrūksta darbo santykiai su užsienyje esančiu darbdaviu, užsieniečiui panaikinamas leidimas laikinai gyventi.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiais metais išduota beveik 600 leidimų dirbti svetimšaliams, nors dabar į vieną darbo vietą pretenduoja dešimtys bedarbių lietuvių. Tačiau, anot R.Malaiškienės, prašymai išduoti leidimus dirbti užsienio piliečiams buvo paduoti praėjusių metų pabaigoje, kai darbo rinkos situacija dar nebuvo tokia sudėtinga.
„Kadangi metų pabaigoje padėtis darbo rinkoje dar nebuvo tokia, kokia tapo pirmais metų mėnesiais, - dauguma prašymų pateikti metų pabaigoje, kai tų darbuotojų dar trūko, jiems ir išduoti leidimai. Tačiau darbdaviui nutraukus sutartis su darbuotojais, tie leidimai gali būti ir panaikinti. Be to, jie galėjo būti išduoti ne naujiems darbuotojams, o tiems, kurie jau čia dirbo keletą metų ir ta profesija pernai buvo įtraukta į sąrašą. Tai gali būti tie patys darbuotojai“, - sakė R.Malaiškienė.
Eglė Kapočiūtė
