Anksčiau LRT finansavimas buvo skaičiuojamas pagal tai, kiek prieš dvejus metus valstybė surinko gyventojų pajamų ir akcizo mokesčių. Surinkus daugiau mokesčių, augdavo ir LRT skiriama suma. Tačiau 2025 metų pabaigoje Seimas šį augimą sustabdė trejiems metams – 2026–2028 metais LRT finansavimas liks 2025 metų lygio. Įšaldymą pasiūlę Seimo nariai jį aiškino saugumo padėtimi ir Valstybės kontrolės atlikto LRT audito rezultatais. 2027–2029 metų valstybės biudžeto projekte LRT visiems trejiems metams numatyta po 79,6 mln. eurų.
Diskusijos dėl LRT finansavimo modelio dar nesibaigė. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas panaikino ankstesnį Europos Komisijos sprendimą atmesti skundą dėl 2015 ir 2020 metais atliktų šio modelio pakeitimų. Europos Komisija turės iš naujo įvertinti skundą, tačiau pats teismas nenusprendė, kad LRT finansavimo modelis yra neteisėtas.
2025-ieji – paskutiniai pasibaigę metai, todėl straipsnyje nagrinėjamos tų metų išmokos. LRT nurodė, kad šalies turiniui kurti ir įsigyti, įskaitant autorinį atlyginimą, išmokėjo 20,05 mln. eurų. Tais metais LRT dirbo su beveik 150 išorės turinio kūrėjų – įmonių, mažųjų bendrijų ir pavienių žmonių. Dešimčiai daugiausia pinigų gavusių įmonių ir mažųjų bendrijų išmokėta 7,76 mln. eurų, arba 38,7 proc. visos šalies turiniui skirtos sumos.
Kam LRT 2025 metais sumokėjo daugiausia už turinį?
Tiems patiems dešimčiai gavėjų 2024 metais buvo sumokėta 7,1 mln. eurų. Vadinasi, per metus bendra jiems išmokėta suma padidėjo beveik 660 tūkst. eurų, arba 9,3 proc.
Visi į 2025 metų dešimtuką patekę turinio tiekėjai pinigų iš LRT buvo gavę ir metais anksčiau. Tačiau iš pateiktų duomenų negalima spręsti, ar 2024 metais jie taip pat pateko tarp dešimties didžiausių gavėjų arba sukūrė tiek pat turinio.
Kad būtų aišku, už kokį turinį mokėta, LRT taip pat nurodė, kokias laidas šie tiekėjai kūrė.
- „Valius“ – 1,48 mln. eurų. LRT nurodė 39 laidas „Auksinis protas“, 13 laidų „Auksinis protas. Vasara“ ir 195 laidas „Kas ir kodėl?“. 2024 metais įmonei išmokėta 1,46 mln. eurų.
- „GRADIENTAS“ – 1,12 mln. eurų. Nurodyta 101 laida „Dviračio žinios“, 16 laidų „Dviračio savaitė“ ir 16 laidų „Stonkus tiesiogiai“. 2024 metais įmonei sumokėta 1,03 mln. eurų.
- „Nord Play“ – 1,03 mln. eurų. Tarp nurodyto turinio – 37 laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, 16 laidų „Mažasis brolis“, 36 laidos „Lietuva kalba“ ir kitos programos. 2024 metais įmonei išmokėta 823,2 tūkst. eurų.
- „CREATIVE INDUSTRIES“ – 724,2 tūkst. eurų. Nurodyta 10 laidų „Įeiti draudžiama“, 14 laidų „Dainuoju Lietuvą“ ir finalinis RADAROM koncertas. 2024 metais įmonė gavo 203,1 tūkst. eurų.
- „TV manija“ – 713 tūkst. eurų. LRT nurodė 17 laidų „Myliu Lietuvą“, 12 laidų „Tai kur toliau“ ir 10 laidų „Žvėriškos istorijos“. 2024 metais įmonei išmokėta 1,38 mln. eurų.
- „Idea Mecca“ – 681,4 tūkst. eurų. Nurodyta 16 laidų „Graži ir ta galinga Lietuva“, 36 laidos „Čia kinas“ ir 38 laidos „Pahonia. Vytis“. 2024 metais įmonė gavo 517,8 tūkst. eurų.
- „Fresh production house“ – 560,5 tūkst. eurų. Tarp nurodyto turinio – 34 laidos „(Ne)emigrantai“, 38 laidos „Mes iš Ukrainos“, 37 laidos „Širdyje lietuvis“ ir kitos programos. 2024 metais įmonei išmokėta 476,2 tūkst. eurų.
- „Studija ketvirta versija“ – 502,1 tūkst. eurų. Bendrija kūrė 39 laidas „Kas geresnio, kaimyne?“ Lietuvos lenkams, 39 laidas „Mūsų rusų gatvė“ Lietuvos rusams ir kitą turinį. 2024 metais jai išmokėta 295,2 tūkst. eurų.
- „MAKAS“ – 489,1 tūkst. eurų. Nurodytos 35 laidos „Daiktų istorijos“ ir 10 laidų „Lietuvos kolumbai“. 2024 metais įmonei sumokėta 368,7 tūkst. eurų.
- „RIJEKA“ – 466,8 tūkst. eurų. Įmonė pateikė 34 laidas „Duokim garo“ ir Joninių Nidoje programą. 2024 metais jai išmokėta 550,2 tūkst. eurų.
Labiausiai šiame dešimtuke išaugo „CREATIVE INDUSTRIES“ išmokėta suma – daugiau kaip 521 tūkst. eurų. „TV manijai“ išmokėta suma sumažėjo labiausiai – ji buvo beveik 668 tūkst. eurų mažesnė.
Tačiau pagal šiuos skaičius negalima palyginti atskirų laidų kainos. Skyrėsi jų skaičius, trukmė, pobūdis ir gamybai reikalingi darbai, o išsamūs projektų biudžetai nebuvo pateikti.
Kiek LRT 2025 metais išmokėjo už turinį?
Šalies turiniui kurti ir įsigyti LRT išmokėjo 20,05 mln. eurų, o užsienio turiniui – 2,59 mln. eurų. Iš viso – daugiau kaip 22,6 mln. eurų. Tačiau tai nėra visa LRT turinio kaina, nes į šią sumą nepatenka visos pačios LRT išlaidos darbuotojams, technikai ir patalpoms.
LRT taip pat negalėjo 20,05 mln. eurų sumos išskaidyti pagal televiziją, radiją, portalą ir mediateką, nes apskaitoje ji taip neskirstoma.
LRT daugiau mokėjo už šalies, mažiau – už užsienio turinį
Išmokos šalies programoms, informacijai, sportui ir muzikai 2025 metais padidėjo beveik 1,07 mln. eurų. Tuo metu išmokos užsienio programoms, informacijai, sportui ir muzikai sumažėjo 1,52 mln. eurų.
LRT nurodė, kad Lietuvoje kuriamo turinio stiprinimas yra jos tikslas jau ne vienus metus. Tačiau vienos konkrečios priežasties, kodėl 2025 metais išmokos šalies turiniui išaugo, nacionalinis transliuotojas neįvardijo. Iš pateiktų duomenų taip pat negalima daryti išvados, kad pinigai buvo tiesiog perkelti iš užsienio turinio į šalies turinį.
„Užsienio turinio atveju situacija kitokia – beveik visą sumažėjimą lėmė mažesnės išmokos už užsienio sporto programas ir su jomis susijusias teises. Vienas ryškių pavyzdžių, nulėmusių skirtumus 2024 ir 2025 metų pinigų srautuose – 2024 metais LRT transliavo Eurolygą, o 2025 metais ši sutartis jau pasibaigė.
Kitų užsienio programų, muzikos ir informacijos pirkimo išmokos 2025 metais, palyginti su 2024 metais, iš esmės reikšmingai nesikeitė“, – aiškina LRT.
Kiek turinio LRT kuria pati, o kiek perka?
Televizijoje apie 40 proc. turinio kuria pati LRT. Dar apie 30 proc. sudaro iš nepriklausomų kūrėjų perkamos laidos, o likusius 30 proc. – užsienio produkcija.
Radijuje šis santykis skiriasi pagal stotį – LRT darbuotojai sukuria apie 60–80 proc. turinio, o iš išorės perkama 14–37 proc.
Atskiro portalo ir mediatekos turinio pasiskirstymo LRT nepateikė. Šie proc. atspindi, kas turinį sukūrė, o ne kiek pinigų kam sumokėta. LRT taip pat nepaaiškino, ar proc. apskaičiuoti pagal laidų skaičių, transliacijų trukmę ar kitą rodiklį.
Perkant laidą iš išorės, darbuotojais, technika ir gamybos organizavimu rūpinasi prodiuseris. LRT taip aiškina, kodėl dalį laidų perka, užuot visas kūrusi pati.
„Laidų įsigijimas iš nepriklausomų prodiuserių prisideda prie LRT laiko ir resursų optimizavimo. Gaminant laidas tik LRT resursais, reikėtų ne tik papildomų darbuotojų, bet augtų ir techninės įrangos poreikis, atsirastų daugiau papildomų administracinių rūpesčių – sutarčių, mokėjimų, viešųjų pirkimų ir pan.
Taigi, programų pirkimas leidžia sumažinti biurokratinę naštą ir didinti organizacijos efektyvumą“, – komentuoja LRT.
Kaip LRT atrenka nepriklausomus turinio kūrėjus?
Vyriausybės patvirtinta programų pirkimo tvarka numato tris būdus – programų konkursą, skelbiamą apklausą ir neskelbiamą apklausą. Skelbiama apklausa yra vieša, o neskelbiama gali būti rengiama tik tvarkoje numatytais atvejais.
LRT patikina, kad dešimties didžiausių gavėjų sąraše minimos programos buvo įsigytos konkursuose. Anot LRT, per metus vykdomos trys didelės turinio kūrėjų atrankos – televizijos, radijo, taip pat portalo LRT.lt ir mediatekos turiniui.
Prieš atrankas LRT nusprendžia, kokių laidų ir temų ieško ateinančiam sezonui. Pateiktus pasiūlymus vertina LRT sudaryta komisija, atsižvelgdama į turinio kokybę, aktualumą, numatomą auditoriją ir kitas aplinkybes. Konkrečios vertinimo sąlygos ir ekonominio naudingumo metodikos skelbiamos kartu su atskirų pirkimų dokumentais.
LRT tvirtina, kad tarp turinio tiekėjų atsiranda ir anksčiau su nacionaliniu transliuotoju nedirbusių prodiuserių. Nuo 2018 metų LRT taip pat rengia prodiuserių pusryčius, kuriuose pristato, kokio turinio ieško. Tačiau kiek naujų kūrėjų buvo 2025 metais ir kiek pinigų jie gavo, LRT pasakyti negalėjo.
„Pagal apskaitos duomenis galima nustatyti 20,05 mln. eurų sumos išmokų gavėjus, tačiau šie duomenys neleidžia nustatyti, kurie iš jų 2025 metais buvo nauji kūrėjai, t. y. anksčiau nebuvo turėję sutarčių su LRT. Dėl šios priežasties negalime pateikti tikslaus naujų kūrėjų skaičiaus ir jiems išmokėtos bendros sumos“, – atsako LRT.
Taigi, didžiausi 2025 metų gavėjai žinomi, tačiau kiek kūrėjų tais metais pirmą kartą pradėjo dirbti su LRT ir kiek jiems sumokėta – ne.
