TVF ekspertų teigimu, šią problemą padėtų spręsti nedarbo išmokų sistemos pokyčiai. Šiuo metu Lietuvoje nedarbo išmoką gali gauti visi darbo netekę ir užimtumo tarnyboje užsiregistravę gyventojai. Visgi TVF ekspertai mano, kad tokia išmoka turėtų būti skiriama tik tiems gyventojams, kurie darbo netenka ne savo iniciatyva.
Taip pat, anot jų, išmokos turėtų būti mažesnės ir mokamos trumpiau.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atkreipia dėmesį, kad tokie pokyčiai sukeltų rimtą skurdo riziką.
Taigi, kokių pokyčių artimiausiu metu galima tikėtis Lietuvoje?
Leidžia nepriimti pirmo pasitaikiusio sprendimo
Tuo metu „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad šiuo metu galiojanti nedarbo išmokų sistema vidutines ir aukštesnes pajamas uždirbantiems gyventojams leidžia nepriimti pirmo pasitaikiusio darbo pasiūlymo ir sukuria galimybes paieškoms susirasti kvalifikaciją atitinkantį variantą.
Visgi, pasak jos, Lietuva istoriškai išsiskiria ES pagal aukštą nedarbo spąstų rodiklį.
„Nedarbo spąstai – kai kibtis ir skubėti įsilieti į darbo rinką neapsimoka finansiškai: pradėjus dirbti už santykinai nedidelį atlyginimą, nuo kurio dar reikia mokėti mokesčius, iškart prarandamos nedarbo išmokos ir socialinės paramos priemonės.
Taigi žemesnius atlyginimus uždirbantiems gyventojams nedarbo išmokų sistema ir aukštas žemiausias pajamas uždirbančiųjų apmokestinimas nesudaro paskatų skubėti atgal į darbo rinką“, – pastebi I. Genytė-Pikčienė.
„Sodros“ duomenys rodo, kad šiuo metu nedarbo išmoką gauna 82,1 tūkst. gyventojų.
Vidutinė nedarbo išmoka siekia 722,9 eurai ir yra mokama vidutiniškai 4,8 mėn.
Kaip apskaičiuojama nedarbo išmoka?
„Sodra“ primena, kad iki 9 mėnesių mokamą nedarbo išmoką sudaro pastovioji ir kintamoji dalys.
Nuo liepos 1 d. pastovioji nedarbo išmokos dalis lygi 15 proc. mėnesį, už kurią mokama išmoka, galiojančios minimaliosios mėnesinės algos (MMA). 2026 metais MMA yra 1 153 eurai, todėl pastovioji nedarbo išmokos dalis siekia 172,95 euro.
Tuo metu kintama dalis priklauso nuo gyventojo turėtų pajamų.
Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos asmens draudžiamosios pajamos, turėtos per 24 mėnesius, praėjusius iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
Kintama nedarbo išmokos dalis dabar mažėja kas 3 mėnesius – nuo 45 proc. iki 35 proc. ir galiausiai iki 25 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.
Pavyzdžiui, jei žmogus Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2026 metų liepą, jo pastovioji nedarbo išmokos dalis sieks 172,95 euro, o kintamoji dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2024 metų birželio 1 d. iki 2026 metų gegužės 31 d.
Jei tokio asmens vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos siekė 1 500 eurų neatskaičius mokesčių, kintamoji nedarbo išmokos dalis sudarys:
- 1–3 mokėjimo mėnesiais – 675 eurus (1 500 × 45 proc.);
- 4–6 mėnesiais – 525 eurus (1 500 × 35 proc.);
- 7–9 mėnesiais – 375 eurus (1 500 × 25 proc.).
Paprastai tariant, šio gyventojo nedarbo išmoka pirmus tris mokėjimo mėnesius siektų 847,95 euro (172,95 + 675), o vėliau mažėtų iki 697,95 euro (172,95 + 525).
Galiausiai 2027 m. sausio–kovo mėnesiais jam būtų mokama 547,95 euro (172,95 + 375).
Kiltų skurdo rizika
SADM atstovai pabrėžia, kad nedarbo išmoka yra draudiminė išmoka. Ji priklauso nuo asmens gaunamų pajamų ir sumokėtų įmokų dydžio.
„Nedarbo išmokos paskirtis kompensuoti dėl nedarbo prarastas pajamas. Žmonės dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas, todėl, netekę darbo, turi jaustis socialiai ir finansiškai saugūs“, – aiškino jie.
Tiesa, TVF ekspertai savo rekomendacijose pabrėžia, kad nedarbo išmokas reikėtų mokėti tik tiems gyventojams, kurie darbą prarado ne savo iniciatyva.
Visgi ministerijos specialistai atkreipė dėmesį, kad taip pakeitus nedarbo išmokų mokėjimo tvarką kiltų didesnė skurdo rizika.
„2025 m. rugpjūčio mėnesio „Sodros“ duomenimis apie 65 proc. nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų yra nutraukę darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių, todėl siūlymas nedarbo išmokas mokėti tik savo noru iš darbo išėjusiems bedarbiams, paliestų didelę dalį darbo netekusių asmenų, kurie netekę pajamų gali patirti skurdą“, – pridūrė ministerija.
Vadovaujantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis 2025 m. 62 proc. bedarbių buvo žemiau skurdo rizikos ribos, palyginti su 2024 m., šis rodiklis padidėjo 2,5 procentinio punkto.
„Tarp bedarbių žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 40,9 proc. Šių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2024 m., padidėjo 5,5 procentinio punkto. Bet koks išmokų apribojimas šiuos rodiklius tik dar labiau pablogintų“, – atkreipė dėmesį SADM atstovai.
Be to, anot jų, svarbu atkreipti dėmesį, kad darbo netekimas žmonėms dažnai sukelia didelį stresą ir nerimą.
„Tai ypač aktualu tiems, kurie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, turi menkas santaupas ar augina vaikus. Todėl socialinio draudimo išmokos yra ne tik finansinė, bet ir socialinė apsauga, leidžianti žmogui stabiliai ieškoti naujo darbo. Siūlymas mokėti nedarbo socialinio draudimo išmokas tik tiems, kurie ne savo noru išėjo iš darbo, ne tik silpnintų pasitikėjimą socialinio draudimo sistema, bet ir skatintų darbuotojų pasitraukimą į šešėlinę darbo rinką.
Tokie sprendimai didintų skurdo bei įsiskolinimų riziką. Todėl socialinio draudimo sistemos tobulinimas turi būti grindžiamas pusiausvyra tarp finansinio tvarumo ir žmogaus orumo užtikrinimo – išlaikant pasitikėjimą valstybe ir jos socialinės apsaugos principais“, – aiškino ministerija.
Šiemet įsigaliojo nauja tvarka
Užimtumo tarnybos (UŽT) atstovės Mildos Jankauskienės vertinimu, tikrai negalima teigti, kad dabartinė nedarbo socialinio draudimo išmokų (NSDI) tvarka neskatina žmonių grįžti į darbą.
„Nedarbo išmoka pirmiausia yra socialinio draudimo priemonė, užtikrinanti žmogui finansinį saugumą darbo paieškos laikotarpiu.
Sistema Lietuvoje yra pakankamai subalansuota: išmokos dydis laikui bėgant nuosekliai mažėja, taikomi aktyvios darbo paieškos reikalavimai“, – aiškina pašnekovė.
Pasak jos, šiemet jau buvo įgyvendinti reikšmingi pokyčiai kurie įsigaliojo nuo 2026 m. liepos 1 d.
„Vienas iš jų turi tiesioginės įtakos piktnaudžiavimo rizikai mažinti – sutrumpintas laikotarpis, per kurį turi būti sukauptas reikiamas 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas (nuo 36 iki 24 mėnesių), o taip pat į stažą nebeįskaičiuojamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis.
Tai mažina galimybes išmoką gauti vien dėl formalios registracijos Užimtumo tarnyboje ir stiprina ryšį tarp teisės į išmoką ir realaus dalyvavimo darbo rinkoje“, – nurodo UŽT atstovė.
Visgi ji pastebi, kad svarbu vertinti ne tik NSDI, bet visą užimtumo sistemą ir teikiamas paslaugas bei pagalbas padedant žmogui sugrįžti į darbo rinką. T. y. ir tarpininkavimo įdarbinant paslauga, karjeros konsultacijos, atvejo vadyba, aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.
SADM pabrėžia, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigaliojo nedarbo socialinio draudimo išmokų pakeitimai, kurių tikslas taiklinti nedarbo socialinio draudimo išmokų sistemą.
„Siekiant didesnio paskatų dirbti balanso, į nedarbo draudimo stažą neįskaičiuojami laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo nedarbo draudimo išmokas, taip pat į apdraustojo draudžiamąsias pajamas, skaičiuojamas nedarbo draudimo išmokai gauti, neįskaičiuojamos nedarbo draudimo išmokos“, – įvardijo ministerija.
Taip pat, nustatytas minimalus 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas per paskutinius 24 mėnesius (vietoje buvusių 30 mėnesių) teisei į nedarbo išmoką gauti.
„Atsižvelgiant į nustatytą 24 mėnesių minimalaus stažo laikotarpį, atitinkamai skaičiuojamos apdraustojo vidutines mėnesines draudžiamosios pajamos – kaip 24 mėnesių (vietoje 30 mėnesių), praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos, vidurkis.
Tuo atveju, kai nedarbo draudimo išmoka būtų skiriama pakartotinai (į laikotarpį nedarbo draudimo stažui apskaičiuoti patektų visas arba dalis laikotarpio, už kurį yra priskaičiuota ankstesnė nedarbo draudimo išmoka), bedarbis įgytų teisę į nedarbo draudimo išmoką, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos jo įgytas nedarbo draudimo stažas būtų ne trumpesnis kaip 12 mėnesių“, – paaiškino SADM atstovai.
Visgi ministerija pastebi, kad sisteminiai pakeitimai įsigaliojo nuo 2026 m. liepos 1 d., todėl kol kas daryti išvadas dėl jų poveikio yra ankstoka.
Išmokos išliks vienos didžiausių ES
Nepaisant to, kad buvo pakeista išmokų skaičiavimo tvarka, anot SEB vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko, jos vis tiek išliks vienos didžiausių ES.
Ekonomistas aiškino, kad naujoji tvarka taps palankesnė daugiau uždirbantiems gyventojams.
„Didėja kintama nedarbo išmokos dalis, kuri tiesiogiai priklauso nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio. Taip pat didėja maksimali išmokos suma – ji sieks iki 70 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kai anksčiau buvo taikoma 58,2 proc. riba“, – pridūrė jis.
Visgi, pasak ekonomisto, gerės ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų padėtis – minimali nedarbo išmoka sudarys penkias bazines socialines išmokas.
„Visa tai reiškia, kad nedarbo išmokų ir atlyginimo santykis Lietuvoje ir toliau išliks vienas didžiausių Europos Sąjungoje“, – komentavo SEB vyriausiasis ekonomistas.
Yra tokių kur gyvenime nedirbe ir gauna visokias pašalpas tai gal tuos tvarkykite.
Bet ne tas vargeta vis kliūna.
Išmokas gauna tie kuriems priklauso ir kas mokėjo mokesčius.
Šiaip niekas jų nemoka.
