Stipriausiais saugumo jausmas dėl nekilnojamojo turto yra Estijoje (69 proc. jaučiasi saugūs), mažiausiai dėl savo namų ramūs Lietuvos gyventojai (59 proc. jaučiasi saugūs). „Nors prieš porą dešimtmečių visų trijų Baltijos šalių gyventojai turėjo panašias galimybes įsigyti nekilnojamojo turto, t.y. privatizuoti sovietmečiu turėtus butus, matome, kad vėliau turto kaupimo įpročiai ir požiūris į nekilnojamąjį turtą išsiskyrė. Neabejotinai saugumo jausmas dėl turto nemaža dalimi priklauso nuo žmonių galimybių išlaikyti tą būstą, kurį žmonės turi įsigiję.
Geresnė ekonominė situacija Estijoje lemia kur kas didesnį žmonių saugumą. Mūsų šalyje finansinis nesaugumas padidina galimybes prarasti turimą būstą, nes žmonės nepajėgūs jo išlaikyti”, – teigia PZU Lietuva generalinis direktorius Marius Jundulas. Visiškai saugių dėl savo turto žmonių skaičius Estijoje yra dvigubai didesnis nei Latvijoje ir Lietuvoje.
Latviškai kalbantys Latvijos gyventojai vidutiniškai jaučiasi saugesni dėl savo turto (62 proc.), palyginus su rusakalbiais (54 proc.). Be to, miestiečiai (63 proc.) ir kaimų gyventojai (64 proc.) jaučiasi saugesni nei sostinėje Rygoje gyvenantys žmonės (48 proc.). Lietuvoje atvirkščiai – didmiesčių gyventojai dėl savo nekilnojamojo turto saugesni nei gyvenantieji mažesniuose miestuose ir miesteliuose.
Beje, vidutines pajamas gaunantys Lietuvos žmonės jaučiasi kur kas ramiau dėl savo būsto nei daug uždirbantys gyventojai. M. Jundulo manymu, tai gali būti susiję su didesnėmis būsto paskolomis, kurias turi pasiėmę dideles pajamas gaunantys žmonės. Nesparčiai kylanti ekonomika kol kas nesuteikia šiems žmonėms didesnių saugumo garantų. Be to, jaunesni Lietuvos gyventojai jaučiasi saugiau dėl būsto nei pagyvenusieji.
„PZU Lietuva“ vadovas mano, kad lemia pagyvenusių žmonių turimas senesnės statybos būstas, kuris nėra ekonomiškas ir reikalauja didesnių išlaikymo sąnaudų, nei kad pagyvenę žmonės gali sau leisti.
