Lietuva turi galimybių išlaikyti ekonomikos augimo tempą, bet pasiektas konkurencingumas turi būti paremtas investicijomis į vidaus rinką, teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovė Julie Kozack.
Kokį bendrą įspūdį paliko Lietuvos ekonominė padėtis po paskutinės TVF misijos? Kokius išskirtumėte mūsų šalies privalumus, trūkumus, pavojus ateityje?
Mūsų manymu, per pastaruosius kelerius metus buvo pasiektas milžiniškas progresas. Buvo bandoma iš naujo viską subalansuoti: einamosios sąskaitos deficitas žymiai krito, kartu sumažėjo silpnų vietų, buvo sumažintas fiskalinis deficitas, daugelyje ekonomikos sektorių mažėjo įsiskolinimai. Šie teigiami ženklai rodo, kad ekonomika yra kur kas geresnėje padėtyje nei prieš kelerius metus.
Tikimės, kad atsigavimas tęsis, o BVP augimas 2013-aisiais sieks 3 proc. Toks kilimas pakankamai stiprus, palyginti su kitomis regiono valstybėmis.
Galima išskirti dvi rizikų rūšis: vidines ir išorines. Augimas Europoje lėtėja ir tai kelia išorinę grėsmę jūsų eksportui. Šiuo metu lėtėjimo neprognozuojame Rusijoje, bet ši rizika išlieka. Ekonomikos sulėtėjimas šioje valstybėje turėtų neigiamos įtakos Lietuvos eksportui.
Mūsų prognozės remiasi prielaida, kad didės investicijos į vidaus rinką. Jei šios nebus įgyvendintos, Lietuvos ekonomikos augimas gali būti mažesnis, nei prognozuojama.
Kokių veiksmų patartumėte imtis, kad šios rizikos būtų sumažintos?
Pagrindinė mūsų žinia – buvo labai daug pasiekta, bet Lietuva dar neišsipainiojo iš visų sunkumų.
Kalbant apie fiskalinę politiką, buvo įdėta daug pastangų, bet valstybės skola vis dar šiek tiek auga. Norėtumėme, kad biudžeto deficitas būtų dar labiau sumažintas. Kodėl tai svarbu? Lietuva yra pasirašiusi valiutų tarybos susitarimą ir tai reiškia, kad negalite naudoti monetarinės politikos kaip įrankio ekonomikai skatinti. Esate kur kas labiau priklausomi nuo fiskalinės politikos.
Kita priežastis: Lietuva – nedidelė ir atvira ekonomika, smarkiai priklausanti nuo importo ir eksporto. Tai reiškia, kad šalis pažeidžiama dėl išorinių sukrėtimų.
Tikime, kad šiais metais pavyks pasiekti užsibrėžtą 2,5 proc. nuo BVP biudžeto deficitą. Ateityje norėtumėme matyti tolygų fiskalinį suderinimą mažinant deficitą ir užtikrinant skolos mažėjimą. Šiuo atveju, ateityje dėl įprasto verslo ciklo sulėtėjus ekonomikai, Vyriausybė galėtų pasinaudoti fiskaline politika ir susilpninti šį nuosmukį.
Sprendžiant fiskalinio sureguliavimo klausimą siūlome padirbėti su valstybės surenkamomis pajamomis. Lietuvos pajamų ir BVP santykis mažiausias visoje ES, tad turite kur pasistūmėti. Tai galima padaryti dviem būdais. Pirma, imantis mokestinių priemonių – siūlome apmokestinti nekilnojamąjį turtą ir automobilius.
Be to, būtina gerinti mokesčių administravimą. Svarbu toliau tobulinti mokesčių surinkimą, kad žmonės sumokėtų visus mokesčius ir būtų mažiau vengimo atvejų. Nepagerinus mokesčių administravimo, bet kokios mokesčių didinimo priemonės taps bevaisės.
Finansų sektoriuje taip pat buvo pasistūmėta į priekį. Lietuvos bankas ėmėsi priemonių sugriežtinti priežiūrą. Manome, kad ateityje reikia išlikti budriems: tai pamoka, kurią per krizės išmoko visos valstybės.
Kalbant apie kreditavimą, manome, kad reikia atrasti tinkamą balansą tarp to, kokį vaidmenį kreditai vaidina šalies ekonomikoje. Augimo laikotarpiu kreditavimas kilo per greitai, o dabar augimas per lėtas. Reikia atrasti aukso vidurį, kad kreditų augimas atitiktų ekonomikos augimą. Kreditavimas taip pat turėtų būti paskirstytas į produktyviausius sektorius.
Ar galite išskirti šiuos ūkio sektorius?
Paprastai eksportuojantys sektoriai būna produktyvesni. Kai kurie sektoriai (NT ar statybų) po krizės liko pernelyg prasiskolinę ir šiuo metu nėra tokie produktyvūs.
Pakilimo metu Lietuvos augimas tapo išbalansuotas, visas dėmesys buvo skiriamas neeksportuojančius sektorius. Norėtume, kad augimas būtų labiau subalansuotas ir eksportuojantys sektoriai vaidintų didesnį vaidmenį.
Ką manote apie Lietuvos stojimo į euro zoną perspektyvas?
Lietuvai įstojus į euro zoną laukia daug teigiamų dalykų. Tarp šių privalumų galima išskirti valiutų ar likvidumo rizikos panaikinimą. Kalbant apie įstojimo laiką, viskas priklauso nuo jūsų Vyriausybės ir Lietuvos žmonių.
Bet kuriuo atveju, labai svarbu užtikrinti, kad būtų išlaikytas konkurencingumas. Negalite įstoti į euro zoną ir vėliau tiesiog atsipalaiduoti.
Lietuva buvo viena sparčiausiai augančių ekonomikų ES. Ar manote, kad šalis turi galimybių augti ir toliau?
Manau, kad Lietuva tikrai turi potencialo išlaikyti gerą augimo tempą, bet tai reikalauja konkurencijos. Didelis konkurencingumo augimas buvo pasiektas per darbo rinką, bet norėtume matyti, kad tai būtų išlaikyta investicijomis.
Tai reiškia, kad produktyvumas auga ne dėl mažų atlyginimų ar dėl to, kad rinkoje dirba mažiau darbuotojų. Norime matyti dirbančius žmones, bet taip pat reikėtų, kad jie būtų produktyvūs, o tai reiškia, jog reikia daugiau investicijų. Jei ketinate pasiekti potencialų ekonomikos augimo lygį, šios investicijos yra būtinos.
TVF misija rengiama dukart per metus, bet kiekvieną sykį girdime tas pačias rekomendacijas. Ar valstybės turi įsipareigoti laikytis jūsų pateiktų rekomendacijų?
Pagal planą Lietuvoje organizuojamos konsultacijos – tai būdas pateikti rekomendacijas. Tikimės, kad mūsų argumentai pakankamai įtikinami ir bent dalis šių rekomendacijų bus įgyvendinta.
CV: Julie Kozack
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Europos departamento vadovė;
Vadovauja TVF misijoms Lietuvoje ir Lenkijoje;
TVF įvairiose pozicijose dirba nuo 1999 m.;
Yra dirbusi Islandijoje, Rusijoje, Urugvajuje ir Kenijoje;
Kolumbijos universitete įgijo ekonomikos daktaro laipsnį.
Mindaugas Samkus
