Be to, TV3 žurnalistai atskleidžia politikų dviveidiškumą – gyventojus ragina pirkti obligacijas, tačiau patys į jas neinvestuoja.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Lietuviams, kurie planuoja atsiimti pinigus iš antrosios pensijų pakopos, Finansų ministerija siūlo jų nepravalgyti, o investuoti į šalies gynybą. Vyriausybė žada panaikinti obligacijų metinių palūkanų ribas, kurios šiuo metu negali būti didesnės kaip 2 proc., ir tai padaryti artimiausiais mėnesiais.
„Taip, dedame visas pastangas, kad įsigaliotų tame laikotarpyje“, – sakė finansų viceministras Darius Sadeckas.
„Jei gynybai nuspręsite paskolinti 100 eurų, per pusmetį uždirbsite 1 eurų, dar po pusmečio – antrą eurą. O jei obligacijų trukmė bus ilgesnė, Finansų ministerija pridės ir dar šiek tiek centų“, – aiškino žurnalistas Donatas Brimeris.
Kuo daugiau pinigų išleisite obligacijoms, tuo didesnes palūkanas uždirbsite. Žadėdama 2 proc. ir didesnes metines palūkanas už obligacijas, vyriausybė tikisi nuvilioti lietuvius nuo bankų terminuotųjų indėlių, už kuriuos didieji šalies bankai šiuo metu siūlo mažesnes palūkanas.
„Manau, konkurencingos, pastaruoju metu stebimas tam tikras bankų mokamų palūkanų už indėlius“, – kalbėjo D. Sadeckas.
Politikai patys neinvestuoja į gynybos obligacijas
Valdantieji politikai ragina gyventojus pirkti gynybos obligacijas ir taip padėti finansuoti krašto gynybą, tačiau patys asmeniškai elgiasi priešingai.
„Aš nesu investavęs į gynybos obligacijas. Kol kas neturiu tiek laisvų pinigų investuoti, dažniausiai investuoju į savo šeimos gerbūvį ir pramogas“, – aiškino Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
„Pats nesu nusipirkęs gynybos obligacijų, bet projektas sveikintinas, koreguojamos, gerinamos sąlygos“, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Neturiu, šeimoje pasvarstysime, valstybės gynybą remiame, jei sprendimą priimtume, palaikytume“, – minėjo sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
„Dar neturiu, bet jei pastiprins valstybės saugumą, atsparumą, pagalvosiu apie tai, įsigijimą“, – kalbėjo vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič.
„Kažkaip rimtai nebuvau apsvarstęs, reikia susidėlioti finansus, susiplanuoti, bet iniciatyvą vertinu teigiamai“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
„Iki šiol nebandžiau, nebuvo, nesvarsčiau, bet dabar tikrai apie tai galvoju“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
„Klausimas nebuvo labai aktualus praktiškai, bet su kiekvienu raginimu reikės pasistengti pažiūrėti“, – pasakojo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Čia Finansų ministerijos tema“, – atsakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Ne, neturiu įsigijęs, negalėčiau dėl darbo specifikos, kuruoju valstybės skolinimąsi, valstybės iždo veiklą, jų negalėčiau įsigyti, kad nebūtų tam tikro privačių ir viešųjų interesų derinimo pažeidimo“, – aiškino finansų viceministras D. Sadeckas.
Opozicijos atstovams valdančiųjų politikų išsisukinėjimai kelia šypseną.
„Man atrodo, įstatymas priimtas galioja visiems gyventojams vienodai, uždarbis galimas visiems gyventojams vienodai. Didelių lėšų neturiu, bet šiek tiek investavau į gynybos obligacijas išbandyti kaip sistema veikia ir motyvacija turėti gynybos obligacijų buvo pakankamai didelė“, – kalbėjo buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė.
Tačiau daugybė pakalbintų lietuvių iš viso nežino, kas yra tos gynybos obligacijos, kurias vyriausybė platina jau beveik pusantrų metų, ir labai retas svarsto jų nusipirkti:
„Nežinau, kas yra gynybos obligacijos.“
„Neteko girdėti apie tokias obligacijas.“
„Neaišku, ką duos gynybos obligacija.“
„Neturiu prasmės jas pirkti, kam pirkti obligacijas?“
„Ne, pinigų neturiu tam.“
„Nieko aš neperku, man nereikia, nekariauju.“
„Neįsivaizduoju, kaip studentui, pinigų visada trūksta.“
„Niekas neapsaugos, investicijos neapsaugos.“
„Prie krašto apsaugos prisidėti gerai būtų.“
Kad lietuviai susidomėtų gynybos obligacijomis, anot ekonomisto Algirdo Bartkaus, vyriausybė privalo surengti intensyvią rinkodaros kampaniją. O kol to nėra, esą obligacijoms lietuviai ir toliau liks abejingi.
„Jei nori veikiančios reklamos, reikia veikti per socialinius tinklus, nuomonės formuotojus, vlogerius, blogerius ir kitais kanalais, turi būti visas rinkodaros mechanizmas tinkamai parinktas“, – pasakojo Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.
Daugiau obligacijų – įmonėse
Na, o per beveik pusantrų metų nuo gynybos obligacijų platinimo pradžios, lietuviai jų iš viso įsigijo už 240 mln. eurų: gyventojai vidutiniškai po 15 tūkst. eurų, o verslo įmonės po 400 tūkst. eurų.
„Prioritetas – Vokietijos brigada, oro gynybai irgi keli šimtai eurų, Baltijos gynybos linija, stiprinimas karinio mobilumo, anti droninių pajėgumų“, – sakė krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
Vyriausybė žada, kad atėjus laikui išpirkti gynybos obligacijas ir sumokėti palūkanas, gyventojams nieko daryti nereikės – pinigus jie atgaus tiesiogiai į savo sąskaitą banke, iš kurios ir pirko obligacijas.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
