Pyktis dėl pernelyg didelių įmonių vadovų atlyginimų pagaliau pasklido ir turtingoje Šveicarijoje. Pasipiktinimas dėl korporacijų godumo praėjusią savaitę pasiekė aukščiausią tašką. Aistros užvirė pasirodžius pranešimams, kad Šveicarijos farmacijos milžinės „Novartis“ valdybos pirmininkui Danielis Vasella buvo pasiūlyta 7-8 mln. JAV dolerių išmoka už tai, kad šis nepereitų dirbti į konkurencinę bendrovę, rašo „The Time“.
Pasišlykštėjo godumu
Toks pranešimas sukėlė šalyje retai kylančią visuomenės nepasitenkinimo bangą. Politikai ir profesinės sąjungos pavadino šį atlyginimą „šlykščiu“, o smulkiųjų įmonės akcininkų interesus atstovaujantys advokatai pateikė ieškinį teismui, kuriame „Novartis“ ir D. Vasella kaltinami netinkamų įmonės lėšų panaudojimu.
Sulaukęs tokios kritikos bangos D. Vasella, kuris praėjusiais metais uždirbo 14 mln. JAV dolerių, paskelbė atsisakantis siūlomos pinigų sumos, nes „daugelio žmonių manymu, ji yra nepagrįstai didelė“.
Visa tai skamba labai santūriai net ir Šveicarijoje, kur gyventojų pajamos yra vienos didžiausių pasaulyje. Tačiau patys šveicarai mano, kad turtai turi būti uždirbami sunkiu darbu, o ne tokiais nepagrįstais išmokėjimais.
Šalies piliečiams taip pat nepatinka, kuomet itin turtingi gyventojai puikuojasi savo turtais. Jie dažnai pateikia Šveicarijos teniso žvaigždės Rogerio Federerio, kuris nepaisant savo turtų išlieka dosnus, pavyzdį.
Kovotojas prieš gobšuolius
Vienas iš iškiliausių besaikio įmonių atlyginimų mokėjimų kritikų yra verslininkas Thomas Minderis, kurį 2008 metais jėga teko išprašyti iš Šveicarijos banko UBS akcininkų susirinkimo. Žiniasklaidoje plačiai aprašyto incidento metu T. Minderis viešai sukritikavo tuometinį banko valdybos pirmininką Marcelį Ospelį per krizę praradus 50 mlrd. JAV dolerių. Po šių nuostolių UBS buvo priversta prašyti finansinės paramos iš Šveicarijos vyriausybės.
T. Minderis vadovauja kūno priežiūros produktų gamintojai „Trybol“, bet jau ilgą laiką demonstruoja savo panieką milijonines algas, priedus ar kitas privilegijas gaunančių vadovų atžvilgiu, ypač kai šios išmokos nėra pagrįstos įmonių rezultatais.
Verslininkas ketina pasinaudoti Šveicarijoje galiojančia tiesioginės demokratijos galimybe, leidžiančia bet kuriam šalies piliečiui, surinkus 100 tūkst. parašų peticijai, pateikti problemos svarstymą nacionaliniu lygiu. Šių metų kovo 3 dieną šveicarai balsuos dėl jo iniciatyvos, reikalaujančios akcinių bendrovių akcininkus pagrįsti vadovų bei tarybos narių atlyginimus.
„Ši iniciatyva nėra dėl didelių atlyginimų apskritai, bet dėl perdėtų įmonių vadovų atlyginimų, ypač tose įmonėse, kurių rezultatai nebuvo teigiami“, - „Time“ teigė T. Minderis.
Kaip pavyzdį jis pateikia du didžiausius šalies bankus UBS ir „Credit Suisse“, kurie aukščiausiems savo vadovams išmokėjo milijoninius atlyginimus, nors per finansų krizę abiejų bankų akcijos smarkiai krito ir per pastaruosius metus nepasiekė buvusio lygio. Kalbėdamas apie D. Vasella, T. Minderis teigė, kad „joks vadovas nėra vertas tiek daug pinigų“.
Kai kuriose šalyse akcininkams leidžiama balsuoti dėl vadovų atlyginimų, tačiau T. Minderio iniciatyva nori pasiekti dar daugiau. Šiuo metu toks balsavimas nėra privalomas, bet Šveicarijoje siūloma priversti įmones atsiklausti akcininkų dėl vadovų atlyginimų dydžio.
Taip pat siekiama uždrausti vadinamuosius „auksinius parašiutus“ – dosnūs išmokėjimo paketai, skiriami aukščiausiems įmonių vadovams, kurie savo postus palieka dėl įmonės perėmimo ar restruktūrizacijos. Pažeidus šias taisykles gresia griežtos nuobaudos – didelės piniginės baudos ar net kalėjimas.
Vyriausybės atsakas
Šveicarijos vyriausybė nepritaria šiai iniciatyvai, tvirtindama, kad naujas įstatymas pakenktų Šveicarijos kaip vienos iš labiausiai konkurencingų pasaulio ekonomikų įvaizdžiui. Baiminamasi, kad norėdamos išvengti papildomos kontrolės įmonės bus priverstos palikti šalį, o nauja tvarka atbaidys norinčius kurti savo verslą Šveicarijoje.
Vietoj to vyriausybė pateikė savo, kiek švelnesnį pasiūlymą už kurį šalies gyventojai taip pat turės balsuoti kovo 3 dieną. Siūloma įmonių akcininkams nuspręsti, ar toks balsavimas dėl vadovų atlyginimų būtų įpareigojantis ar labiau rekomendacinio pobūdžio. Šveicarams atmetus T. Minderio pasiūlymą, vyriausybės kontrapasiūlymas įsigaliotų automatiškai.
Gyventojų apklausos rodo, kad T. Minderio iniciatyvą palaiko apie 65 proc. šalies gyventojų. Įdomu tai, kad Šveicarijos transliacijos korporacijos atlikta apklausa rodo, kad didžioji dalis šios paramos atkeliauja iš vidutines (pagal Šveicarijos standartus) pajamas gaunančių viduriniosios klasės atstovų – šeimos, kurių vidutinės pajamos siekia 9,7 tūkst. JAV dolerių per mėnesį.
Nors, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Šveicarijos pajamų nelygybė yra viena mažiausių visame pasaulyje, daugumą lygybės šalininkų šalyje erzina atlyginimų skirtumas tarp aukščiausių įmonių vadovų ir eilinių darbuotojų. T. Minderio iniciatyvą jie laiko ekonominio teisingumo klausimu.
„Kalbame apie sąžiningumo ir socialinės sanglaudos jausmą ir balsuotojai ketina tai pareikšti per kovo 3-iosios balsavimą“, - „The Time“ teigė Lozanoje esančio Socialinių mokslų tyrimų centro politikos mokslų ekspertas Georgas Lutzas.
