ESO primena, kad kompensacijos mokamos dviem būdais. Pirmuoju atveju jos priklauso gyventojams ir verslui, kuriems elektros tiekimas nebuvo atkurtas ilgiau nei 72 valandas. Tokias išmokas automatiškai turėtų gauti apie 70 tūkst. vartotojų.
ESO po rugpjūčio audros planuoja išmokėti apie 7 mln. eurų kompensacijų
Antruoju atveju gyventojams atlyginami dėl užsitęsusio elektros tiekimo sutrikimo patirti tiesioginiai nuostoliai, pavyzdžiui, už sugedusį maistą, generatorių įsigijimą ar nuomą bei laikiną apgyvendinimą.
Bendrovės duomenimis, dėl šių kompensacijų jau kreipėsi apie 13 tūkst. gyventojų, o bendra prašoma suma viršija 3 mln. eurų.
Pasak ESO atstovės ryšiams su visuomene Rasos Juodkienės, gyventojai gali gauti abiejų rūšių kompensacijas.
„Tai yra papildomas mechanizmas greta teisės aktuose numatytų kompensacijų už viršytą elektros tiekimo atkūrimo terminą, todėl klientai gali gauti tiek VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos – ELTA) nustatytą kompensaciją, tiek ir tiesioginių nuostolių atlyginimą pagal ESO taikomą tvarką“, – pranešime cituojama R. Juodkienė.
Bendrovė nurodo, kad už tiesioginius nuostolius gyventojams gali būti kompensuojama nuo 220 iki 660 eurų, priklausomai nuo to, kiek laiko buvo sutrikęs elektros tiekimas.
ELTA primena, kad rugpjūčio 22 d. Lietuvą užklupusios audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų.
Ekstremaliajai situacijai suvaldyti buvo pasitelkta daugiau kaip 400 operatyvinių brigadų ir per 1 tūkst. darbuotojų.
Vyriausybė taip pat pritarė vadinamajam „audrų paketui“, kuriame iki 2030 m. numatomi elektros tinklo kabeliavimo, medžių šalinimo ir generatorių pajėgumų didinimo planai, skirti mažinti būsimų stichijų poveikį.
