Iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta – jei sklypas tavo, tai ir sprendimai tavo. Tačiau realybėje kai kuriais atvejais net ir nuosavoje žemėje atlikti darbai gali būti laikomi pažeidimu.
Būtent taip nutinka tada, kai dalis sklypo, kuriame išauga medžiai, imama laikyti miško žeme. Tokiu atveju įprastas medžių kirtimas gali užtraukti ne tik baudas, bet ir papildomas sankcijas.
O jos būna nemenkos – priklausomai nuo iškirstų medžių kiekio, gyventojams gali grėsti baudos, siekiančios net iki 6 tūkst. eurų.
Piktinasi kertamais miškais
Vis dažniau viešojoje erdvėje kyla diskusijų dėl kertamų miškų – gyventojai dalijasi vaizdais ir emocijomis apie nykstančius želdynus šalia namų. Socialiniuose tinkluose netrūksta įrašų, kuriuose žmonės atvirai reiškia nusivylimą ir pyktį.
Grupėje „Apginkime Lietuvos miškus“ gyventojai dalijasi savo patirtimis ir reakcijomis į pasikeitusią aplinką.
„Esu užaugusi mieste, bet kai prie mano namų iškirto didelį plotą miško, mane tai labai sukrėtė. Iš pradžių liūdėjau, o tada pykau ant valdžios, kodėl jie tai padarė“, – nurodė viena grupės narė.
Panašių pasisakymų yra ir daugiau. „Buvo nuostabus beržynas, grybų įvairių, beliko šabakštynas ir krūvos medgalių. Trūksta žodžių... Širdį skauda matant tokius vaizdus“, – rašo kita gyventoja.
Dar vienas įrašas atskleidžia situacijas, kai medžiai pašalinami dėl praktinių priežasčių: „Sodyboje pasodinta daug medžių palei kelią, tačiau pravažiavimui nė kiek netrukdė. Vieną dieną vietinis ūkininkas nusprendė, kad jo ūkio transportui būtų lengviau pravažiuoti medžius apgenėjus ir išdraskius. Taip ir padarė. Tai yra mūsų 30-metės pušaitės, beržai, lazdynai.“
Tokių istorijų – ne viena. Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį, kad dalis gyventojų susiduria ir su kita problema – ne visada aišku, kada medžius galima pjauti, o kada už tai gresia atsakomybė. Būtent tokios situacijos neretai kyla ir privačiuose sklypuose.
Pjovė medžius savo sklype – gali grėsti baudos iki 6 tūkst. eurų
Ne visi gyventojai žino, kad net ir jų pačių sklype augantys medžiai ne visada gali būti kertami laisvai – dalis teritorijos gali būti laikoma miško žeme. Tokiais atvejais net ir, atrodytų, įprasti darbai gali užtraukti atsakomybę.
Kaip nurodo Aplinkos apsaugos departamentas, tokios situacijos nėra labai dažnos, tačiau jos įmanomos, ypač kai sklypas yra mišrios paskirties, pavyzdžiui, didžioji jo dalis skirta žemės ūkiui, o tik dalis patenka į miško žemės kategoriją.
Svarbu ir tai, kad sklypo statusas gali keistis – jei jame augantis medynas pasiekia tam tikrą amžių, jis gali būti oficialiai priskirtas miškui. Duomenys apie tai atnaujinami, todėl sklypas laikui bėgant gali įgyti kitokį teisinį statusą.
Už savavališką medžių kirtimą taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 273 straipsnį, o baudos dydis priklauso nuo to, kiek medienos iškirsta. Šis kiekis skaičiuojamas kietmetriais, tai yra medienos tūris, t. y. kiek kubinių metrų (m³) medienos gauta.
Kuo daugiau medienos iškertama, tuo didesnė bauda:
- kai iškertama iki 10 kietmetrių – bauda nuo 60 iki 300 eurų;
- kai iškertama daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 100 kietmetrių – nuo 560 iki 1200 eurų;
- kai iškertama daugiau kaip 100, bet ne daugiau kaip 300 kietmetrių – nuo 1400 iki 3000 eurų;
- kai iškertama daugiau kaip 300 kietmetrių – nuo 3000 iki 4300 eurų.
Pakartotiniai pažeidimai kainuoja dar daugiau:
- už mažesnės apimties pažeidimus – nuo 300 iki 860 eurų;
- už vidutinės apimties – nuo 1400 iki 2400 eurų;
- už didesnės apimties – nuo 2700 iki 6000 eurų;
- už didžiausios apimties – nuo 4200 iki 6000 eurų.
Be baudų, gali būti taikomos ir papildomos priemonės: konfiskuojami pažeidimo įrankiai ar technika. Taip pat privaloma konfiskuoti iškirstą medieną arba iš šios veiklos gautas pajamas.
Aplinkos apsaugos departamento žiniomis, šiuo metu Valstybinė miškų tarnyba informuoja sklypų savininkus apie galimą miško žemės įregistravimą jų sklypuose.
Net krūmai ir medeliai gali būti miškas – gyventojai dažnai to nežino
Ką tiksliai laikyti mišku, nustato įstatymai, tačiau praktikoje tai dažnai nustebina pačius sklypų savininkus.
Valstybinės miškų tarnybos Miškininkystės departamento atstovas Lukas Kovalčikas remdamasis Miškų įstatymu akcentuoja, kad mišku gali būti laikomas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas (tankumas) siekia bent 0,3, o aukštis brandos amžiuje – ne mažesnis kaip 5 metrai.
Svarbu ir tai, kad mišku laikomi ne tik tankūs medynai. Į šią kategoriją taip pat patenka ir išretėję plotai, kirtavietės ar net teritorijos, kuriose medžiai laikinai išnykę, tačiau miškas turi būti atkurtas.
Tuo metu mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenvietėse ar kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, ne miškų ūkio paskirties žemėje augantys medžiai ir krūmai, siauros (iki 10 m) medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei miestų ir kaimų želdynai.
Praktikoje nemažai painiavos kyla dėl to, kad net ir žemės ūkio paskirties sklypas gali būti laikomas mišku. Jei teritorija savaime apauga medžiais ir atitinka nustatytus kriterijus, ji gali būti oficialiai inventorizuota kaip miško žemė, net jei dokumentuose vis dar nurodyta kita paskirtis.
Prieš kertant – būtina pasitikrinti: kitaip gresia rimtos pasekmės
Nors pati Valstybinė miškų tarnyba nekontroliuoja miškų naudojimo, pastebima, kad gyventojai kartais iškerta savaiminius medžius.
„Kiek žinome, pasitaiko, kai žmonės be leidimų iškerta savaiminius miškus, nes savininkai galvoja, kad jų valdoje yra tiesiog apleista pieva su krūmais, savaiminiais medžiais, tačiau šie „krūmai ir medeliai“ teisiškai jau yra įregistruoti kaip miškas“, – nurodo L. Kovalčikas.
Be to, net ir netyčinis miško kirtimas be leidimo gali turėti rimtų pasekmių – ne tik baudas, bet ir pareigą atlyginti žalą gamtai, kuri neretai viršija pačią baudą.
Prieš pradedant bet kokius kirtimo darbus, būtina tiksliai nustatyti, kokioje žemėje auga medžiai. Jei tai miško žemė, daugeliu atvejų reikalingas leidimas arba pranešimas apie ketinimą kirsti, kuris išduodamas per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą. Jei teritorija nepriskiriama miškui, tačiau medžiai laikomi saugotinais, leidimus išduoda savivaldybė.
Taip pat svarbu tiksliai žinoti savo sklypo ribas, priešingu atveju galima netyčia kirsti medžius jau ne savo teritorijoje, o tai užtraukia papildomą atsakomybę.
Valstybinė miškų tarnyva gyventojus ragina nespėlioti – informaciją galima pasitikrinti keliais būdais. Pirmiausia – per Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašus, kuriuose nurodomas įregistruotas miško plotas. Taip pat duomenys viešai prieinami skaitmeniniuose žemėlapiuose – Lietuvos valstybinių miškų kadastre, kurį galima peržiūrėti per geoportal.lt, regia.lt arba specialiazuotą Valstybinės miškų tarnybos žemėlapį.
