Per krizę sumažėjus energijos gamybos poreikiui ir įgyvendinus taršą mažinančius projektus, įmonės pradėjo kaupti apyvartinių taršos leidimų (ATL) perviršį. Neišnaudotus anglies dioksido išmetimo leidimus daugelis parduoda ir sunkmečiu iš to gauna papildomų pajamų.
Pagrindinis ES kovos su klimato kaita įrankis - prekyba šiltnamio dujų (anglies dioksidas ir kitos dujos) išmetimo leidimais įsibėgėjo. Sumažėjus išmetamų teršalų kiekiui tiek Lietuvos, tiek kitų šalių įmonės šiuo metu susikaupusį ATL kiekį stengiasi parduoti kitiems ūkio subjektams, kurie jau spėjo išnaudoti turėtą kiekį. Europoje ATL pasiūla jau viršija paklausą, tad kyla minčių šią prekybos taršos leidimais sistemą išplėsti pasauliniu mastu.
Pasak ATL rinkos ekspertų, planuojančios investuoti į atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą energijai gaminti įmonės suinteresuotos dalyvauti ATL prekyboje, nes dėl gautų pajamų investicijos atsiperka kur kas greičiau. O nemokamai ATL įmonėms skyrusi ES reikalauja lėšas, gautas iš prekybos susikaupusiu jų pertekliumi, investuoti į efektyvesnį energijos gamybos procesą.
Faktai
2005-2007 metai Lietuvai buvo "bandomasis" prekybos ATL laikotarpis.
Antrasis prekybos ATL periodas - 2008-2012 metai. Per pirmą etapą ES taršos kvotos buvo suteiktos 93 Lietuvos įmonėms, o 2008-2012 metų laikotarpiu ATL buvo paskirstytas 134 šalies įmonėms.
Planuojama, kad per 5 metus į atmosferą gali būti išmesta 59,7 mln. tonų anglies dioksido. Atsižvelgiant į tai, kad kitąmet bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos įmonėms buvo suteikta didesnė bendra metinė anglies dioksido išmetimo kvota - 8,8 mln. tonų. Jeigu ši kvota būtų skaičiuota pagal 2005 metais išmestą nuodingųjų dujų kiekį, ji būtų 6,5 mln. anglies dioksido tonų per metus.
Viena į atmosferą išmetamo anglies dioksido tona atitinka vieną ATL. Pavyzdžiui, Ukmergės miesto pirmajai katilinei bandomuoju prekybos ATL laikotarpiu buvo suteikti 44 225 vienetai ATL, o per dvejus metus katilinė jų sunaudojo 19 209 vienetus. Likusius 37 800 nepanaudotų ATL vienetų katilinė pardavė ir iš jų gavo 1363,16 tūkst. litų pajamų. Vidutinė tų metų ATL rinkos kaina siekė 10,5 euro, arba 36 litus. Šiemet tvirtinamame minėtos katilinės investicijų plane Kainų kontrolės ir energetikos komisijai nurodoma, kad 2008-2012 metų laikotarpiui katilinei skirti 29 707 vienetai ATL, o kasmet anglies dioksido planuojama išmesti po 6403 tonas, todėl pasibaigus laikotarpiui katilinei stigs 2308 ATL, juos teks pirkti rinkoje.
Europos Parlamentas nustato tik taršos leidimų kiekį, o kiek jų reikia šaliai, buvo įvertinta pagal 1990 metais fiksuotą šiltnamio dujų išmetimo kiekį, o anglies dioksido emisijų kainą reguliuoja rinkos dalyviai. Šiuo metu vieno ATL kaina biržose siekia apie 14 eurų, arba, LŽ skaičiavimais, 48,3 lito.
Lygiuojasi į naftos rinką
Praeitą savaitę Vilniuje viešėjęs Tarptautinės prekybos emisijomis asociacijos politikos klausimų vadovas Davidas Lunsfordas sakė pastebėjęs, kad Lietuvos verslininkai, palyginti su kitomis šalimis, ATL prekiauja ne itin aktyviai.
"Prekybos apyvartiniais taršos leidimais rinka plečiasi. Klimato pokyčiai - pasaulinė problema, todėl kyla poreikis kurti pasaulinę prekybos emisijomis sistemą. Nėra abejonių, kad iki 2020 metų ši rinka išsiplės labiau nei naftos ar dujų", - sakė tarptautinis ekspertas.
Anot jo, nesumažėjus gamybos pajėgumams kituose žemynuose arba jiems greičiau atsigaunant, Europos verslininkai turimus laisvus taršos leidimus gali sėkmingai parduoti bet kuriame pasaulio taške esančiam energijos gamintojui. Nors šiuo metu ši pasaulinė prekyba vyksta, kol nėra bendros sistemos, verslininkams trūksta žinių, kaip išnaudoti galimybes.
D.Lunsfordas teigė, kad kai kuriose pasaulio šalyse net taikomos įvairios valstybinės taršos leidimų užskaitymo programos, pavyzdžiui, Australijoje už pasodintus medžius įmonėms užskaitomas tam tikras kiekis ATL.
Kita tarptautinė ekspertė Harshika Patel, "Barclays Capital" banko Prekių skyriaus direktorė, sakė neabejojanti, kad nuo 2013 metų, kai Lietuvos verslininkai jau nebegaus nemokamų ATL, o juos turės pirkti ir parduoti tik aukcionuose, jie taps dar aktyvesni šios prekybos rinkos dalyviai.
Reali situacija - po Naujųjų
Aplinkos ministerijos Klimato kaitos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė LŽ teigė, kad sprendžiant iš to, kiek šiuo metu įmonės parduoda savo turimų ATL, atmosfera teršiama mažiau. Kiek mažiau, paaiškės po kovo 31 dienos, kai įmonės atsiskaitys už metinius šiltnamio dujų išmetimo kiekius.
"Pagal bendras tendencijas matyti, kad elektros energijos ir šilumos gamybos sektoriaus įmonės šiuo metu parduoda išties nemažai ATL. Šiuo metu įmonėms leidimų netrūksta, nes smuko gamyba. Tiksliai pasakyti, kokia yra situacija dėl ATL - ar Lietuvai jų trūksta, ar yra perteklius - galėsime tik tada, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė", - sakė S.Znutienė.
Dėl šios priežasties Lietuvai buvo suteiktas ir didesnis ATL leidimų kiekis.
Pašnekovė pažymėjo, kad liepos mėnesį įsigaliojo įstatymas, pagal kurį kiekvienas iš prekybos ATL gautas litas turės būti investuotas į taršos mažinimą. "Taigi, jeigu įmonės perleidžia turimus leidimus kitiems ūkio subjektams ir už tai gauna pinigų, juos turi investuoti į aplinkosaugos technologijas. O kartu su ataskaitomis apie išmestą teršalų kiekį jos turės pateikti ir ataskaitas apie lėšų panaudojimą investicijoms. Jeigu to nebus laikomasi, įmonė bus patraukta atsakomybėn. Tiesa, baudos nėra didelės - nuo 500 iki 3000 litų, atsižvelgiant į įmonės dydį", - teigė pašnekovė.
Išmoko lošti
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos skyriaus vedėja Jolanta Žaltkauskienė šalies energetikos įmones įvardijo kaip pagrindines ATL pardavėjas Europai. "Dažniausiai ATL perka tos Vakarų Europos šalių įmonėms, kurioms taršą mažinti kainuoja brangiau, nei nusipirkti ATL.
"Prekyba ATL suaktyvėja pavasarį, kai ateina jų nurašymo terminas, tačiau ir dabar prekyba ATL aktyvi. Nuo 2008 metų Lietuvai buvo suteikta teisė atsiskaityti ir kitais vienetais, kurie rinkoje yra pigesni, pavyzdžiui, PTMV (patvirtinti taršos mažinimo vienetai -red.) Jie rinkoje pigesni ir įmonės išmoko "lošti": jos parduoda veltui gautus ATL ir pigiau nusiperka PTMV, kuriais galima atsiskaityti už taršą iki 20 proc. gautų ATL kiekio. Ši praktika plačiai naudojama, tai pastebėjome šiemet gavę atsiskaitymus už 2008 metus", - tendencijas dėstė J.Žaltakauskienė.
Pašnekovės pateiktais duomenimis, pernai šalies pramonės, energetikos, naftos, popieriaus, stiklo, keramikos ir cemento sektorių įmonėms buvo skirta 7,483 mln. ATL. Daugiausia jų (3,515 mln. ATL) gavo energetikos įmonės, kurios deklaravo per 2008 metus išmetusios 2,651 mln. tonų anglies dioksido, t. y. sunaudojo 75 proc. skirtų ATL. Žinoma, 1,887 mln. laisvų ATL buvo parduota Europos rinkoje, kur energetikos įmonės pigiau įsigijo ir anksčiau minėtų PTMV - 683 tūkstančius.
Lietuvos energijos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius LŽ pasakojo, kad ATL rinkoje yra labai likvidūs - norinčiųjų juos parduoti ir pirkti visada atsiras. Paklaustas, ar šiuo metu šalies įmonės, stokodamos pinigų, gali stengtis parduoti gautus ATL turėdamos vilties, kad pritrūkusios galės jų vėl įsigyti, pašnekovas perspėjo, kad taip elgtis labai rizikinga. "Žinoma, gali atsirasti tokių drąsuolių, tačiau tikėtis, kad ateityje ATL kaina mažės, labai rizikinga. Lietuvos įmonės negali sau leisti taip rizikuoti. ATL prekyboje egzistuoja pirminė ir antrinė rinkos, jose dalyvauja brokeriai ir kartais ATL spekuliuojama kaip vertybiniais popieriais", - pripažino pašnekovas. Pasak jo, Lietuvoje tokių lošėjų nedaug, bet Europoje užtektinai, todėl rinkos plėtros perspektyvos išlieka didelės.
Jolita ŽVIRBLYTĖ
