„Swedbank“ sumažino euro zonos ekonomikos augimo prognozę, tačiau Lietuvos prognozės nesikeičia – 2013 ir 2014 metais šalies ekonomika augs po 4 proc., o Lietuva išliks sparčiausiai augančiųjų tarpe. Metinė infliacijos prognozė sumažinta iki 2,5 proc., tačiau kitų metų pradžioje pastaroji paspartės, todėl euro įsivedimo tikimybė, anot „Swedbank“ analitikų, - ne didesnė nei 50 procentų.
Prognozuojama, kad šiais metais ir toliau augs atotrūkis tarp stipriųjų ir finansų krizės pažeistų euro zonos šalių.
„Politinis neapibrėžtumas euro zonoje išlieka labai aukštas – Italijai po vasarį vykusių rinkimų nepavyko suformuoti naujos vyriausybės, todėl tikėtini nauji rinkimai, o būtinos reformos bus atidėliojamos“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pastarojo nuomone, nesklandumai Kipre ir Portugalijoje, lems atsainesnį Europos Tarybos ir TVF požiūrį į reformų įgyvendinimo tempą minėtose šalyse.
Teigiama, kad nepaisant Europos problemų, situacija kituose žemynuose ir toliau rodys atsigavimo požymius. Pastebima, kad pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos neturėtų pulti į recesiją, tačiau pastarųjų augimas lėtės. Ir toliau išlieka 20 proc. tikimybė, kad euro zona pasiners į gilesnę recesiją, tačiau labiau linkstama prie atsigavimo scenarijaus.
Kelias Lietuvos BVP augimui – atviras
Anot „Swedbank“ analitikų, stiprėjanti vidaus paklausa, didėjantis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, žemos palūkanų normos ir sukauptas nuosavas kapitalas bei laukiamas euro zonos šalių ekonomikų pagyvėjimas, skatins lietuvių įmones drąsiau investuoti į plėtrą. N. Mačiulio teigimu, įmonių konkurencingumas priklausys nuo šių pasiryžimo investuoti.
Pastebima, kad pernai, pirmą kartą, po ilgos pertraukos augo išduotų naujos statybos leidimų skaičius, be to, tikėtinas ir šiek tiek spartesnis renovacijos procesas, todėl šiemet ir 2014 metais statybų sektorius jau turės teigiamą poveikį šalies BVP.
Mažesnė infliacija skatins vartojimą
Atpigusi nafta ir metų pradžioje sustiprėjęs euras lėmė, kad kainos Lietuvoje beveik nedidėjo, o vidutinė metinė infliacija sumažėjo iki 2,7 proc. „Elektros brangimas, didesnis akcizas dyzelinui ir padidintas MMA, priešingai nei tikėtasi neturėjo neigiamo poveikio infliacijos lygiui Lietuvoje“ – sakė N. Mačiulis.
Dėl mažesnės infliacijos tikimasi ir augsiančio realaus darbo užmokesčio. Šviežios investicijos lems augantį darbuotojų ir ypač specialistų poreikį, todėl tikimasi, kad vidutinis atlyginimas vidutiniškai didės 2 procentais. Vis dėlto ne darbo lygio dydis šalyje nemažės ir toliau laikysis aukščiau dviženklės 10 procentų ribos.
Eksportą maitins Vokietija
„Swedbank“ mažina Rusijos ekonomikos augimo prognozes. Tikimasi, jog Maskva griežtins monetarinė politiką, tačiau Lietuvos konkurencingumo tai neturėtų veikti neigiamai. Anot N. Mačiulio, Lietuvai svarbiausia rinka – Vokietija. Būtent šios šalies rinka kitąmet ir toliau išlaikys geras pozicijas Europoje, todėl tikimasi teigiamo poveikio Lietuvos eksportui. „Vokietija ir toliau išlieka tarp lyderių ir demonstruoja stabilaus augimo perspektyvas“ – teigė ekonomistas.
Pastebima, kad nors pernai pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo stebimas teigiamas prekybos balansas, šiemet tokio pat rodiklio tikėtis nevertėtų. Teigiama, jog neigiamą prekybos balansą lems išaugęs vidaus vartojimas ir importas, kuris pernai dėl atsargių verslo prognozių buvo sąlyginai nedidelis.
Manoma, kad dėl situacijos eksporto rinkose, geresnius rezultatus Lietuvos ekonomika demonstruos antroje metų pusėje.
Augs vidaus vartojimas
„Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvoje augs vidaus vartojimas. Anot banko analitikų, įmonių ir gyventojų lūkesčiai – didžiausi per penkerius metus. Pastebima, kad jaučiamas ekonomikos atsigavimas skatina gyventojus teigiamai vertinti savo finansinę padėtį. Verta pridurti, kad dėl augančios ekonomikos šiek tiek mažės nedarbas, tačiau nenukris žemiau dviženklio 10 proc. lygio. Numatomas 4 proc. paskolų portfelio augimas, tačiau realus verslo skolinimosi lygis yra dar didesnis, mat pernai mažėjo namų ūkių noras skolintis. Vis dėlto pastebima tendencija, jog dėl stabiliai augančios ekonomikos bei augančio pasitikėjimo, antroje metų pusėje namų ūkiai bus linkę skolintis daugiau.
