Šiuo metu Europos ir JAV sveikatos sistema, pasak specialistų, yra nesveika. Žmonių gydymas tapo toks brangus, kad politikams bei verslo lyderiams tai tapo kliūtimi bandant pagydyti ekonomiką, rašo BBC.
Specialistai aiškina, kad liga tapo pačiu nuostolingiausiu dalyku. Sveikatos sistema yra neefektyvi, ypač JAV, kur jai yra skiriama 18 proc. vyriausybės išlaidų – dvigubai daugiau nei daugumoje Europos šalių bei 20 kartų daugiau nei besivystančiose šalyse.
Kadangi šios išlaidos auga toliau, jos ne tik slegia ekonomiką, bet ir tampa nebeįperkamos. Vienas investuotojas teigia, kad išsprendus neefektyvumą JAV sveikatos apsaugoje, galima būtų per dešimtmetį sumažinti valstybės deficitą pusę trilijono JAV dolerių.
„Sveikatos apsauga turi tapti labiau prevencinė, prieinamesnė finansiškai bei labiau personalizuota“, – sako S. D. Shibulai, indų technologijų įmonės „Infosys“ vadovas. O norint to pasiekti svarbiausia yra technologijos, sako jis.
Su šiuo požiūriu sutinka ne tik suinteresuotos technologijų įmonės, bet ir vyriausybių vadovai, priežiūros tarnybos, farmacijos bei medicinos diagnostikos įmonės ir privatūs investuotojai. Jie savo požiūrį išreiškė Pasaulio ekonomikos forume Davose.
Vienas Europos sveikatos ministras teigia, kad skaitmeninė sveikata yra dalis sprendimo. Apie 20-40 proc. sveikatos apsaugai skirtų išlaidų yra iššvaistoma dėl informacijos trūkumo, teigia jis.
Technologijų galimybės sveikatoje yra neribotos: nuo programėlių, kuris tikrina sveikata su elektroniniais prietaisais, iki programinės įrangos, kuri tiria biologinius duomenis ir padeda suprasti kaip kūnas reaguoja į ligą.
Medicininės diagnostikos įrangai yra skiriama tik 1,5 proc. visų sveikatos apsaugai skirtų išlaidų, tačiau 80 proc. gydytojų sprendimų yra priima remiantis šia įranga, teigė vienas medicininės diagnostikos įmonės vadovas.
Technologijos taip pat gali padėti pacientams patiems suprasti, kas jiems blogai. Pavyzdžiui, jei žmogus karščiuoja su vienkartiniu mėginiu jis gali išsitirti savo seiles ir sužinoti, kas jam yra. Testo duomenys keliautų į valstybinę duomenų bazę tyrimo tikslams.
Mažiau ambicingi projektai galėtų būti, pavyzdžiui, mokymai apie sveikatą „Skype“ pokalbiais Indijos ar Afrikos kaimo vietovėse, arba nuotolinė diagnozių pagalba telefonų kameromis.
Plečiantis sveikatos technologijų spektrui, jų pagalba galima diagnozuoti ligą anksti, kada yra pigiau ir lengviau ją gydyti ir taip mažiau pinigų išleisti brangiems vaistams tais atvejais, kai jie yra nebeefektyvūs bei užtikrinti, kad pacientai gautų tinkamą vaistų dozę. Taip pat būtų pagerinti prevencinės medicinos, vakcinų bei gydymo tyrimai.
Jau šiuo metu yra surenkama daug duomenų. Vienas medicininės diagnostikos vadovų teigė, kad per pastaruosius du metus buvo surinkta daugiau duomenų nei per visa gyvenimą.
Šis faktas, žinoma, kelia klausimų apie duomenų apsaugą, tačiau tai yra mąstysenos, o ne technologijos problema, teigė keli ekspertai Davose. Jiems atrodo, kad žmonėms nauda pasirodys didesnė už prisiimamą riziką.
Tačiau technologijų be elgsenos ir kultūros pokyčių neužteks, teigia atstovai Davose.
Visai visuomenei reikia būti sveikesnei, valgyti sveikiau, mankštintis, pakankamai ilsėtis ir miegoti, dėstė Azijos farmacijos įmonės vadovas. Tačiau Davoso dalyviai nenusprendė, kaip priversti žmones daryti tai, kas jiems yra geriausia.
Vienas investuotojas norėtų, kad daugiau žmonių tiesiogiai mokėtų už savo sveikatą, nes jis tiki, kad tai padėtų jiems suvokti, kad pigiau yra sportuoti nei mokėti už operacijas ar draudimą.
Kiti, kaip minėtasis Europos sveikatos ministras, mato, kaip socialinį iššūkį. Norint jį įveikti reikia schemų, kurios ragintų žmones važiuoti dviračiu į darbą arba eiti į mokyklą pėsčiomis, arba kurios subsidijuotų sporto centrus.
Pasak D. S. Shibulai, tai yra iššūkis, ant kurio daug pastatyta, ir kurį įveikti prireiks labai daug laiko. Visi sutinka dėl norimo pasiekti tikslo, tačiau jį įgyvendinti gali pasirinkti skirtingais būdais.
