Taigi, kiek šiandien kainuoja slidinėjimo atostogos ir kas įskaičiuota į siūlomus paketus?
Slidinėjimo entuziastams – platus pasirinkimas
Išpopuliarėjus žiemos sportui, atsirado ir atskiros agentūros, organizuojančios tik slidinėjimo keliones.
Viena iš tokių yra „HiMountains“. Čia slidinėjimo kelionių kainos prasideda nuo 780 eurų ir gali siekti daugiau nei 1880 eurų asmeniui.
Pavyzdžiui, pigiausiai „HiMountains“ siūlė slidinėjimo kelionę į Sakartvelą. Tokios kelionės kainos prasideda nuo 780 eurų, o į kainą įeina skrydis, registruotas bagažas, kelionės vadovo paslaugos, apgyvendinimas, apsilankymai baseine, sauna ir pusryčiai.
Tiesa, į kainą nėra įskaičiuoti slidinėjimo bilietai, todėl juos tektų įsigyti atskirai.
Tuo metu brangiausios kelionės kaina asmeniui prasideda nuo 1880 eurų. Už tokią arba didesnę kainą siūloma slidinėjimo kelionė į Andorą, o į kainą būtų įskaičiuotas skrydis, registruotas bagažas, apgyvendinimas, pusryčiai ir vakarienės, slidinėjimo instruktoriaus paslaugos, slidinėjimo bilietai.
Tai reiškia, kad perkant tokį kelionės paketą į jo kainą būtų įskaičiuota viskas, ko gali reikėti.
Tuo metu kitame tinklalapyje „Snowtrex“ galima rasti pasiūlymų įvairiomis kainomis.
Pavyzdžiui, yra pasiūlymų ir už keletą šimtų eurų. Visgi svarbu pažymėti, kad šiuose pasiūlymuose dažniausiai yra siūloma tik nakvynė, slidinėjimo leidimas ir tam tikras maitinimo tipas.
Tai reiškia, kad kelione iki vietos ir atgal teks pasirūpinti patiems.
Tokie variantai yra tinkamiausi žmonėms, kurie į slidinėjimo atostogas vyksta automobiliu.
Išvyka į kalnus gali kainuoti ir 2,5 tūkst. eurų asmeniui
Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė pasidalijo, kad šį sezoną vidutinė 7 dienų slidinėjimo kelionės kaina siekia nuo 1,2 iki 2,5 tūkst. eurų vienam asmeniui.
Anot jos, galutinė suma priklauso nuo pasirinkto viešbučio lygio, kurorto bei papildomų paslaugų.
„Dažniausiai į kelionės paketą įtraukiami skrydžiai, pervežimai, apgyvendinimas, o kai kuriais atvejais – ir maitinimas“, – paaiškino specialistė.
I. Aukštuolytė atkreipė dėmesį, kad kainų augimas pastaraisiais metais jaučiamas visoje turizmo grandinėje: brango aviacija, kilo darbo užmokestis, didėjo viešbučių ir paslaugų savikaina.
„Tai neišvengiamai atsispindi ir galutinėse kelionių kainose. Lyginant su praėjusiu sezonu, slidinėjimo kelionės į Austrijos kurortus šiemet vidutiniškai yra apie 15 proc. brangesnės“, – komentavo pašnekovė.
Pasak jos, tarp lietuvių populiariausia slidinėjimo kryptis ir toliau išlieka Austrija.
„Tokie kurortai, kaip Bad Kleinkirchheim, Zell am See–Kaprun, Saalbach–Hinterglemm, Bad Gastein ar Zillertal slėnis, yra vertinami dėl puikiai paruoštų trasų, modernios infrastruktūros ir aukšto aptarnavimo lygio“, – nurodė I. Aukštuolytė.
Ji pastebėjo, kad lietuviai slidinėjimo kelionėms yra linkę skirti vis didesnį biudžetą.
„Augant gyventojų pajamoms, auga ir kelionių lūkesčiai. Vis dėlto Austrijos kurortuose pasiūla – itin plati: nuo aukštos klasės viešbučių su SPA ir papildomomis paslaugomis iki paprastesnių, ekonomiškesnių apgyvendinimo variantų.
Tai leidžia kiekvienam keliautojui pasirinkti sprendimą pagal savo poreikius ir finansines galimybes. Vidutiniškai 7 dienų slidinėjimo kelionei lietuviai skiria apie 1,2–1,4 tūkst. eurų asmeniui“, – pažymėjo „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.
Slidinėjimo kelionės sulaukia vis didesnio susidomėjimo
I. Aukštuolytė pasidalijo, kad slidinėjimo kelionės kasmet sulaukia vis didesnio lietuvių susidomėjimo.
„Pastebime aiškią tendenciją: keliautojai vis dažniau renkasi aktyvesnes atostogų formas, o Austrijos slidinėjimo kurortai išlieka vieni paklausiausių dėl kokybės, infrastruktūros ir patogaus susisiekimo.
Didelė paklausa šį sezoną paskatino „Tez Tour“ pridėti net papildomą skrydį į Austriją, kad patenkintų augantį susidomėjimą šia kryptimi. Populiariausiu pasirinkimu ir toliau išlieka savaitės trukmės slidinėjimo kelionės – toks laikotarpis leidžia ne tik visiškai išnaudoti slidinėjimo galimybes, bet ir suderinti aktyvų poilsį su atsipalaidavimu“, – paaiškino ji.
Be to, anot pašnekovės, slidinėjimo keliones renkasi gana platus keliautojų ratas.
„Tarp jų – šeimos su vaikais, ieškančios aktyvesnio poilsio žiemos sezonu, taip pat pradedantieji slidininkai, norintys pirmą kartą išbandyti šią sporto šaką.
Visgi didžiausią dalį sudaro patyrę slidininkai, dažniausiai – draugų kompanijos, kurios tokias atostogas planuoja kasmet.
Pastebime, kad slidinėjimas pamažu tampa alternatyva tradiciniam poilsiui šiltuose kraštuose – vis daugiau keliautojų žiemą vietoje pasyvaus poilsio paplūdimyje renkasi aktyvų laisvalaikį kalnuose“, – dalijosi „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.
Žiemą ryškiai išauga traumų skaičius
Draudikai pažymi, kad kartu su aktyvumu ir žiemos pramogomis padaugėja ir traumų.
Anot „Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovo Laimono Garbenčiaus, šį sausį yra fiksuojamas ryškus nelaimingų atsitikimų pagausėjimas.
„Per dieną gauname apie 30 pranešimų apie patirtą traumą, tai yra 7 procentais daugiau nei šiuo laikotarpiu pernai. Tarp jų dominuoja kaulų lūžiai, įvairūs sumušimai.
Gyventojai traumas patiria tiek užsiimdami įvairiu žiemos sportu, tiek tiesiog paslydę ant sniego ar slidžios kelio dangos“, – pasidalijo jis.
Pasak „Swedbank“ draudimo bendrovės, per 2025 m. vidutinė išmoka vienai žalai išaugo beveik 14 proc. – nuo maždaug 548 iki 623 eurų.
Nepaisant to, kad bendras registruotų žalų skaičius, palyginti su 2024 m., buvo mažesnis, auganti vidutinė išmoka rodo, kad vis dažniau fiksuojamos sudėtingesnės traumos, reikalaujančios ilgesnio gydymo ar operacijų.
„Sausį registravome žalą, kai klientas slidinėdamas ir darydamas sudėtingesnį manevrą krito ant kairės kojos ir susilaužė blauzdikaulį. Buvo atlikta operacija, klientui teko 14 dienų praleisti gydymo įstaigoje. Tokios traumos išmoka siekė 4100 eurų. Taigi, vienas aktyvus savaitgalis ant sniego gali greitai virsti rimtu finansiniu iššūkiu“, – pastebi L. Garbenčius.
„Swedbank“ kelionių draudimo statistika rodo, kad, nors gyventojai keliauja ištisus metus, žiemos sezonu žalų skaičius išauga, ypač vykstant slidinėti į užsienį.
Pavyzdžiui, 2025 m. žiemos laikotarpiu žalų skaičius buvo net 19 proc. didesnis nei metų vidurkis.
Pastebima tendencija, jog tokiose populiariose Europos slidinėjimo vietose, kaip Austrija, Italija, Prancūzija ar Slovakija, slidinėjimo sezono piko metu žalų skaičius, palyginti su metų vidurkiu, vidutiniškai išauga 2–3 kartus.
„Dažniausiai kelionėse patiriamos kelio sąnario ir raiščių traumos, peties sužalojimai, rankų lūžiai, o sunkesniais atvejais – galvos ar stuburo traumos. Tokie sužalojimai neretai reiškia ne tik skubias operacijas, bet ir papildomas išlaidas – specialų transportą, ilgesnį buvimą ligoninėje ar net užsakomąjį skrydį namo.
Būna atvejų, kai klientams prireikia pasinaudoti ir sraigtasparnio paslauga, kurios išlaidas padengia draudimo bendrovė“, – sako L. Garbenčius.
Anot L. Garbenčiaus, siekiant sumažinti traumų ir su jomis susijusių nuostolių riziką, svarbu atsakingai pasiruošti tiek žiemos pramogoms Lietuvoje, tiek kelionėms į užsienį.
Slidinėjant ar užsiimant kita aktyvia veikla rekomenduojama realistiškai įvertinti savo įgūdžius, rinktis juos atitinkančias trasas, laikytis galiojančių taisyklių ir naudoti tinkamas apsaugas.
Jis primena, kad, keliaujant po Europos Sąjungos šalis, netikėtas medicinines išlaidas gali padėti padengti Europos sveikatos draudimo kortelė, tačiau svarbu atminti, kad ji taikoma tik būtinosios medicinos pagalbos išlaidoms viešajame sektoriuje ir neapima papildomų kaštų.
Tai ypač aktualu slidinėjimo miesteliuose, kur gydymo paslaugas dažniausiai teikia privačios klinikos. Neturint kelionių draudimo ir nukentėjus, tenka arba dengti išlaidas pačiam, arba sutikti vykti iki artimiausios valstybinės gydymo įstaigos kitame mieste.
