Šiaulių miesto taryba bendrovei „Busturas“ leido perleisti bankui 5,6 milijono litų Savivaldybės skolą, įmonė pati mokės tik palūkanas. Tai jau tampa tradicija. Prieš dvejus metus bankui buvo parduota 8,5 milijono litų Savivaldybės skola.
Gegužę būtų įstrigusi
Skolos perleidimui pritarta, nes bendrovė „Busturas“ gegužę būtų neturėjusi iš ko dengti 4,6 milijono litų kredito ir pristigusi apyvartos lėšų.
„Nesugebėsime generuoti tiek lėšų, kad padengtume kreditinę liniją, kuri mus gelbėjo, – sakė Vilius Laužikas, „Busturo“ laikinasis generalinis direktorius. – Nebeturime, ką užstatyti bankams, kad gautume kreditų apyvartos lėšoms.“
Jis tikina, jog palankus Tarybos sprendimas leis įmonei stabiliai dirbti. Be to, šiais metais Savivaldybė jau dengs didžiąją dalį kompensacijos už lengvatinį keleivių vežimą. Savivaldybės biudžete tam tikslui yra skirti 8,5 milijono litų. Realus poreikis – 9,5 milijono litų.
Galutinis mokėtojas – keleivis
Savivaldybė „Busturui“ už lengvatinį keleivių vežimą per praėjusius ir ankstesnius metus skolinga iš viso 6,4 milijono litų. Iš jų 0,8 milijono litų bus grąžinama iš šiųmetinio biudžeto lėšų.
Likusius 5,6 milijono litų Taryba leido perleisti įmonės pasirinktai kredito instuticijai, kuri pasiūlys geriausias sąlygas.
Savivaldybė per ketverius metus bankui skolą išmokėtų, pradėdama nuo 2014 metų ir kasmet atriekdama po 1,4 milijono litų. Palūkanas mokėtų bendrovė „Busturas“.
„Skolinamės, nes įmonė nebegali skolintis, įmonė mokės palūkanas, o galutinis mokėtojas bus keleivis, – piktinosi Tarybos narys Artūras Visockas. – Kitais metais vėl skolinsimės. Būtina tą praktiką stabdyti.“
2011 metais Savivaldybės skola „Busturui“ taip pat buvo parduota bankui – 8,5 milijono litų. Tik palūkanų mokėjimas pasidalytas: pusę jų sumoka Savivaldybė, pusę – įmonė.
Įmonės veikla perkratoma
Praėjusiais metais „Busturas“ dirbo nuostolingai. Neaudituoto nuostolio turėjo 2,4 milijono litų.
Iš jų 1,4 milijono litų – iš miesto keleivių vežimo, 1 milijoną litų – iš tarpmiestinio keleivių vežimo. Tik iš priemiesčio vežimo nepatiriama nuostolio, bet ir pelno neuždirbama.
Šiais metais keleivių vežimui įsigaliojo 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio lengvata. Tačiau bilietų kainos nemažintos nei miesto, nei tarpmiestinio vežimo maršrutuose. Tikimasi, jog dėl to įmonė gaus 2 milijonus litų papildomų pajamų.
Savivaldybėje yra sudaryta darbo grupė bendrovės finansinei ūkinei veiklai išnagrinėti ir teikti siūlymus dėl veiklos efektyvinimo.
Darbo grupės vadovas Vaclovas Vingras, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, „Šiaulių kraštui“ sakė, jog kol kas analizuojamos įmonės pajamos ir sąnaudos.
Svarstoma, kokia galėtų būti maršrutų pertvarka. Įmonei pavesta teikti pasiūlymus ir dėl elektroninio bilieto įvedimo galimybių.
Savivaldybės politikai vis užsimena apie galimybę reorganizuoti įmonę, privatizuoti tarpmiestinį vežimą.
Darbo grupė, V. Vingro teigimu, tokios galimybės dar nesvarsto. Savo išvadas ir pasiūlymus ji turi pateikti iki kovo 31 dienos.
Rūta JANKUVIENĖ
