Apie tai susitikime su žiniasklaida kalbėjo kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ generalinė direktorė ir Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.
Ji pabrėžė, kad išvykstamąjį turizmą reikia matyti plačiau – tai ne tik vienos įmonės rezultatai, bet ir bendra rinkos situacija bei Lietuvos oro uostų duomenys.
Lietuviai vis dažniau išskrenda ne vasarą
Daug kas mano, kad didžiausias kelionių metas yra liepa ir rugpjūtis. Tačiau skaičiai rodo visai kitką – pavasarį ir rudenį srautai dažnai būna net didesni nei vasarą.
Ž. Gavelienė sako, kad vieno tikslaus atsakymo, kodėl taip vyksta, nėra. Bet ji mato paprastą paaiškinimą: dalis žmonių vasarą renkasi būti Lietuvoje, o į užsienį išvažiuoja kitu metų laiku.
„Įdomus faktas – užsakomųjų reisų augime matome, jeigu pažiūrėsime į statistiką, kad vidutiniškai daugiausia per mėnesį keliavo tais vadinamais šalutiniais sezonais – balandį, gegužę ir rugsėjį, spalį nei vasarą“, – komentavo ji.
Mažiausiai keliaujama sausį ir vasarį, taip pat išsiskiria gruodis.
Kelionių kainos ir kryptys
Vidutiniškai užsakomųjų reisų segmente kelionė žmogui kainuoja apie 900 eurų, o per metus ji pabrango maždaug 10 proc.
Daugeliui tai gali atrodyti nemaža suma, bet Ž. Gavelienė sako nematanti, kad žmonės masiškai dėl kainų nustotų keliauti. Ji pasakojo, kad kai bandė aiškintis, kodėl dalis žmonių šiemet nebekeliavo, dažniau išlįsdavo ne pinigai, o asmeninės priežastys – slauga, šeimos reikalai, kitos aplinkybės.
Bendrai rinkoje populiariausios poilsinės kryptys užsakomaisiais reisais yra Turkija, Graikijos salos, Juodkalnija, Egiptas ir Bulgarija.
Bet kalbėdama apie savo įmonės keliautojų pasirinkimus Ž. Gavelienė minėjo ir visai kitą sąrašą – JAV, Japonija, Turkija, Ispanija, Italija, Argentina, Tailandas, Portugalija, Graikija, Mauricijus.
Ji pripažino, kad JAV šuolis į pirmą vietą ją pačią nustebino.
„Mes patys save nustebiname iš tikrųjų, kad JAV užėmė pirmą poziciją. Bet kad jie iššoks su tokiu politiniu fonu į pirmą vietą, mes tikrai nesitikėjome“, – tikino ji.
Prioritetas – saugumas
Pastaraisiais metais žmonės gyvena įtampoje – karai, uždarytos oro erdvės, netikėti trikdžiai. Ž. Gavelienė sako, kad ypač po vadinamos „balionų krizės“ saugumas keliautojams tapo esminis.
„Ką tikrai matome – ir dar labai išryškino antroje pusėje metų nutikusi balionų krizė – kad keliautojams labai svarbu yra saugumas“, – komentavo ji.
Ji pridūrė, kad daliai žmonių grupinės kelionės yra patogumas – mažiau galvos skausmo, aiškesnis planas, lengviau susitvarkyti, jei kas pasikeičia.
Viena ryškiausių tendencijų – vis daugiau žmonių keliauja po vieną. Ž. Gavelienė pabrėžė – „solo“ nereiškia, kad žmogus vienišas. Dažnai tai reiškia, kad tiesiog norisi keliauti savo tempu.
„Solo – tai nebūtinai vieno ūkio žmonės. Kai kas sako „vienišiai“. Ne. Jeigu keliauju solo, tai nereiškia, kad esu vienišas“, – sakė ji.
Be to, ji įvardijo, kad 74 proc. solo keliautojų yra moterys. O jų amžius ir situacijos – labai įvairios – nuo studenčių iki mamų, kurios trumpam išvažiuoja pailsėti, ir moterų, kurios užaugino vaikus ir pagaliau leidžia sau keliauti daugiau.
Bėga į gamtą – pavargo nuo politikos
Dar viena kryptis, kuri stipriai auga – kelionės į gamtą – šiaurės pašvaistės, ledynai, pingvinai, banginiai, žygiai salose. Ž. Gavelienė sako, kad rimtų tyrimų, kodėl tai taip populiarėja, mažai, bet ji turi paprastą paaiškinimą.
„Žmonės pavargo nuo politikos – ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje, visur pasaulyje – todėl bando pabėgti į gamtą, bando nustebinti save, kad užgožtų tą neigiamą įspūdį“, – komentavo ji.
Ji minėjo ir augančias kryptis – Aliaską, Peru, Maroką, Namibiją, taip pat žygius Madeiroje ir Azoruose, keliones į JAV ir Antarktidą.
Ž. Gavelienė atkreipė dėmesį, kad vis dažniau keliauja ne pavienės šeimos, o ištisi „ratai“ – seneliai, tėvai, vaikai, kartais ir daugiau. Ji tai vadino „3G“ kelionėmis.
„Dabar jau matome ne tik per šventes. Matome ir pavasarį, ir rudenį, ir vasarą, kad keliauja visu ratu“, – sakė ji.
Išdavė paslaptį apie kruizus
Kruizai Lietuvoje vis dar turi stereotipą, kad tai vyresnių žmonių kelionės. Bet tendencijos rodo, kad šita rinka jaunėja – daugiau nei trečdalis kruizų keliautojų yra jaunesni nei 40 metų, o 31 proc. 2025 m. kruizą rinkosi pirmą kartą.
O kada geriausia pirkti? Ž. Gavelienė pateikė labai konkretų patarimą, kuris tinka paprastam žmogui – jeigu nori ir geresnės kainos, ir geresnės patirties – dairykis iš anksto.
„Jeigu keliautojai klausia, kada geriausia keliauti kruizu, sakau – visada naujausiu laivu ir prieš 1,5 metų. Tada ir kaina gera, ir pati geriausia patirtis yra“, – komentavo ji.
Kalbėdama apie kainas, vadovė tikino, kad žmonės perka juos drąsiau ir jiems išleidžia daugiau – 2019 m. vidutinė Estravel parduoto kruizo kaina buvo apie 581 eurą, o 2025 m. – apie 1603 eurus.
Populiariausi kruizai – Graikijos salos ir Norvegijos fjordai, taip pat JAV–Karibai, Viduržemio jūra, Kanarų salos, Japonija, Jungtiniai Arabų Emyratai.
Kur keliauja „įdomiausi žmonės“?
Ž. Gavelienė sakė pastebinti, kad labai įdomūs keliautojai dažnai renkasi du dalykus – jungiasi prie tarptautinių grupių arba plaukia upių kruizais.
„Jeigu manęs paklaustumėte, kur keliauja įdomiausi žmonės, tai sakyčiau dvi tendencijos – jie jungiasi prie tarptautinių grupių ir prie upių kruizų“, – komentavo ji.
Ji pridūrė, kad solo keliautojams irgi atsiranda daugiau galimybių – kruizinės kompanijos bei organizatoriai vis dažniau siūlo vienviečius kambarius, o priemokos nebėra tokios „kosminės“, kaip anksčiau.
Ž. Gavelienė atskleidė – dalis žmonių skrenda iš Rygos, ypač gyvenantys šiaurės Lietuvoje, dalis – iš Lenkijos dėl kainų ar dėl didesnio krypčių pasirinkimo. O „balionų krizė“ pridėjo dar vieną motyvą – nenorą rizikuoti.
Rekordiniai metai Lietuvos oro uostams
Nepaisant trikdžių, 2025-ieji Lietuvos oro uostams buvo rekordiniai – per visus Lietuvos oro uostus keliavo 7,16 mln. keleivių (+8 proc.), o Vilniaus oro uostas pasiekė 5,11 mln. (+6 proc.).
Ž. Gavelienė sakė, kad bendras rezultatas – labai stiprus, nors, jos manymu, kai kurių problemų buvo galima išvengti.
„Vienintelį priekaištą turiu Vyriausybei – kaip nebuvo įkurta krizės valdymo grupė, kur būtų galima žymiai paprasčiau informaciją surinkti“, – pareiškė ji.
Paklausta apie prognozes 2026-iesiems, Ž. Gavelienė sakė tiesiai šviesiai – dabar pasaulis toks, kad niekas nieko tvirtai nežada. Ir kai atrodo, kad jau „viską perėjome“, atsiranda naujų netikėtumų.
„Bandžiau surasti bet kokias tendencijas, kas būtų mūsų dalyje. Tai didžiausia tendencija yra, kad niekas nieko neprognozuoja“, – juokėsi vadovė.
Ji pridūrė, kad metai greičiausiai bus panašūs į buvusius – nebent nutiktų kas nors, ko niekas nenumatė.
„Nebent įvyktų kažkas nenumatyto – kas galėjo numatyti balionų krizę?“ – apibendrino Ž. Gavelienė.
