• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Finansų ministerija neseniai pateikė tris alternatyvas, kaip galėtų atrodyti 2011 metais įvestas visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Jis sudarytų nuo 0,3 iki 1 procento dydžio turto vertės. NT mokestis būtų mokamas kasmet, o pajamos iš jo papildytų savivaldybių biudžetus.

REKLAMA
REKLAMA

Neaiškūs tikslai

Nors naujasis mokestis buvo numatytas šių metų Vyriausybės programoje, tačiau vos tik apie jį prabilta garsiau, buvo sulaukta visuomenės kritikos bangos.

REKLAMA

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys, korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis kalbas apie naują mokestį vadina neparuoštomis.

„Pats mokestis yra numatytas Vyriausybės programoje, bet norint jį rimtai svarstyti reikia aiškių sutarimų ir valdančiosios daugumos pozicijos, koks mokestis bus. Dabar neaiškūs mokesčio tikslai. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija įsivaizduoja, kad mokestis turi užtikrinti racionalų, ekonomiškai pagrįstą turto naudojimą. Šis mokestis, kaip prevencinė priemonė, gali būti naudojamas NT kainų burbulų atsiradimui, o iš Finansų ministerijos girdime, kad tai turėtų užpildyti biudžetą. Tačiau ar tai gali būti mokesčio tikslas, kai žinome, jog NT sektoriuje bankrutavo daug įmonių, o kitos vos alsuoja. Pirma reikėtų susitarti, dėl ko tas mokestis, o ne įplaukoms padidinti – toks tikslas negali būti“, – teigė K.Kristinaitis.

REKLAMA
REKLAMA

Skaičiavimai – iš oro

Buvęs žemės ūkio ministras teigė, kad prieš pradedant diskusijas apie naujo mokesčio įvedimą Lietuvoje reikia sutvarkyti nekilnojamojo turto įstatymus.

„Reikia sutarti, kas yra apmokestinimo objektas. Iš senų laikų susiklosčiusi NT apmokestinimo sistema padalinta į dvi dalis. Yra žemės mokestis ir yra priklausiniai, vadinamasis nekilnojamasis turtas, tačiau net Civiliniame kodekse parašyta, kad NT yra žemė su priklausiniais. Tuos du įstatymus ir du mokesčius reikėtų sujungti į vieną. Negali būti du nekilnojamojo turto mokesčio įstatymai. Nekalbu apie tai, kad turtas apmokestinamas per notarų rinkliavas, per Registrų centro monopolinių paslaugų įkainius, kur mokestis procentais skaičiuojamas nuo turto vertės“, – apie reikalingas permainas pasakojo K.Kristinaitis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Matininkų“ prezidentas teigė, kad neaišku, nuo kokios turto vertės būtų mokama, nes vertė pastaraisiais metais krito, dabartinį metodą, kai žemė apmokestinama nuo nominalių indeksuotų rinkos verčių, padaugintų iš vietovių pataisos koeficiento, K.Kristinaitis vadino skaičiavimu iš oro.

Turėtų atsiskaityti

K.Kristinaitis mano, kad NT mokestis Lietuvoje reikalingas, tačiau nekilnojamasis turtas turi būti apmokestinamas pagal realią rinkos vertę, o mokesčių mokėtojai turėtų tiksliai žinoti, kaip jų pinigai išleidžiami. Pateikiamas kai kurių Europos šalių pavyzdys, kai į savivaldybę suplaukusios mokesčio įmokos naudojamos miestų infrastruktūrai gerinti. Lietuvoje mokesčiai eina į vieną savivaldybių biudžeto katilą.

REKLAMA

„Niekas nekalba, kur bus panaudoti surinkti pinigai. Pajamos pateks į savivaldybių biudžetus, tačiau bus pravalgomos, išdalijamos atlyginimams ir visokioms išlaidoms, kaip yra iki šiol. Europos valstybėse pinigai iš surinkto mokesčio yra skiriami savivaldybių infrastruktūros plėtrai. Politikai atsiskaito rinkėjams, kur jie tais metais gautas lėšas panaudoja, o pas mus niekas negalvoja, kad taip neatsitiktų. Kai šiuos dalykus sutarsime, tada ir patys gyventojai supras, kad, norint geresnių šaligatvių, kelių, gero vandens, reikia neišvengiamai prisidėti“, – teigė K.Kristinaitis.

REKLAMA

Panevėžyje veiklą vykdančios nekilnojamojo turto agentūros „Oberhaus“ vadovas Vilhelmantas Sereika mano, kad mokestis galėtų pagyvinti miesto NT rinką. Kai kuriems miestiečiams, kurie užsiima butų nuoma, šio verslo tektų atsisakyti. Pasak V.Sereikos, viskas priklauso nuo to, kaip turtas bus apmokestinamas.

„Ar bus apmokestintas tik brangus turtas, kaip dabar planuojama, ar turimas antras nekilnojamasis turtas. Nuo to ir priklausys pagyvėjimas ir ar apsimokės laikyti nekilnojamąjį turtą. Tai daugiau turės įtakos butų rinkai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Panevėžiečiai, turintys du ar tris butus, juos dažniausiai išnuomoja. Jei butas išnuomojamas už 200 litų per mėnesį, per metus susidaro 2400 litų. Apskaičiavus, kad vieno ar dviejų kambarių butas kainuoja 80 tūkstančių litų, o nekilnojamasis turtas bus apmokestintas pusės procento mokesčiu, per metus tektų sumokėti 400 litų. Tada kyla klausimas, ar tokį turtą bus verta išlaikyti. Tokiu atveju rinkoje atsirastų daugiau butų“, – prognozavo V.Sereika.

REKLAMA

NT ekspertas mano, kad labiausiai dėl mokesčio nukentėtų mažesnes pajamas gaunantys miestiečiai.

Neskatins pirkimo

Dar didesnėje migloje tvyro automobilių mokesčio idėja. Mat tektų mokėti visiems automobilių savininkams.

Kol kas nežinoma, ar būtų renkamas fiksuotas mokestis, ar jo dydis priklausytų nuo automobilio vertės.

Premjeras Andrius Kubilius linksta prie pirmojo varianto ir neseniai viešai pareiškė, kad metinis mokestis turėtų būti toks, kiek automobilio bake telpa kuro.

REKLAMA

Skaičiuojant, kad vidutinio automobilio bako talpa yra 50 litrų, metinis mokestis turėtų būti apie 200 litų.

Panevėžio automobilių pardavėjai teigia, kad nesvarbu, koks mokestis būtų patvirtintas – bet kuriuo atveju sunkmečiu jis neprotingas.

„Patvirtinus naują mokestį automobilių pardavimas veikiausiai smuks. Pardavimo mažėjimas priklausys nuo to, kaip bus skaičiuojamas mokestis: ar jis bus vienkartinis, pavyzdžiui, 500 litų, ar skaičiuojami jo vertės procentai. Geriau, jei mokestis fiksuotas. Su 200 litų mokesčiu žmonės susitaikytų, bet jei būtų skaičiuojami procentai, o perkant dar reikia sumokėti daugiau nei tūkstantį litų, niekas tokio automobilio nenorės įsigyti. Sunkmečiu visi mokesčiai netinkami – jie neskatina vartojimo“, – prognozavo „Volkswagen“ automobilius Panevėžyje parduodančios bendrovės „Kredora“ vadybininkas Vidas Mažvila.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Naujų automobilių prekybai sunkmetis smogė ypač skaudžiai – apyvarta Panevėžyje smuko apie 80 ar net 90 procentų.

„Nebebus taip, kad beveik visi šeimos nariai turės po automobilį. Bet tai įvyktų tokiu atveju, jei šis mokestis bus didelis, o ne simbolinis. Jei šeimos pirks mažiau automobilių, mums tai reikš mažiau pajamų. Tačiau ir civilinės atsakomybės draudimas iš pradžių visus baugino, bet dabar daug kas supranta, kad jis patogus. Neturintiems stažo vairuotojams draudimas didelis, bet vis tiek jie draudžiasi“, – pasakojo bendrovės „Deliuvis“ naudotų automobilių aikštelės vadovas Donatas Lukšys.

REKLAMA

Automobilių pardavėjai teigia, kad naujas mokestis būtų neteisingas, nes vairuotojai ir taip į valstybės biudžetą sumoka nemažus mokesčius. Kaip pavyzdys pateikiamas pusę kuro kainos sudarantis akcizo mokestis.

Lygino su Egiptu

Lietuvos laisvasis rinkos institutas (LLRI) galimus naujus mokesčius vadina praeities atgyvena. Instituto ekspertė Kaetana Leontjeva kandžiai ironizavo, kad Vyriausybė be reikalo neapmokestino brangakmenių.

REKLAMA

„NT mokestis buvo ir senovės Egipte, bet tik todėl, kad mokesčių inspektoriai nežinojo, kokias pajamas gauna šalies gyventojai. Šiais laikais tai yra gerai žinoma mokesčių inspektoriams, nes žmonių pajamos apmokestinamos. Tai ir yra esmė. Anksčiau NT mokestis buvo kaip pakaitalas, leidęs, nežinant pajamų, apmokestinti, o šiais laikais šio poreikio nebelieka“, – mokesčio nauda abejojo ekspertė.

REKLAMA
REKLAMA

K.Leontjeva mano, kad netrukus tos Europos valstybės, kurios buvo pateikiamos kaip pavyzdys, kad jose renkamas NT mokestis, jo atsisakys.

„Tiek nekilnojamasis turtas, tiek automobilių mokestis yra diskriminaciniai. Kodėl pasirinktas nekilnojamasis turtas, o ne brangūs papuošalai? Pasirenkama todėl, kad jį lengviau pamatyti, jis užregistruotas, tačiau tai nebūtinai atspindi, jog žmogus turi pajamų – turtą galima ir paveldėti“, – „Sekundei“ teigė K.Leontjeva.

LLRI ekspertė tvirtino, kad Lietuvoje daugiau nekilnojamojo turto valdantys žmonės nebūtinai yra turtingi ar turintis pakankamai pajamų mokesčiams, todėl gali kilti pasipiktinimo banga, kaip nutiko su Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD).

„Matėme, kas atsitiko su PSD, kuris yra mokamas net ir tada, kai žmonės nebūtinai turi pajamų. Todėl kilo pasipiktinimas. Tai būtų analogiškas atvejis. Nekilnojamasis turtas ir automobiliai įsigyjami iš jau apmokestintų pajamų. Išeina didžiulė mokesčių piramidė, ir galiausiai žmonės nebežino, kokius mokesčių procentus sumoka“, – galimais mokesčiais stebėjosi K.Leontjeva.

LLRI ekspertė teigė, kad NT mokestis valstybės biudžetą papildys tik 50 ar 70 milijonų litų. Kai biudžeto deficitas siekia kelis milijardus litų, tai yra lašas jūroje.

„Nepateikiami siūlymai, kaip sumažinti ir efektyviau naudoti biudžeto išlaidas, atsisakyti lėšų nereikalingai, netikslingai veiklai – apie tai niekas nekalba. Deja, sunkmetis neprivertė išsikuopti valstybės biudžeto“, – apgailestavo K.Leontjeva.

Mantas Tomkūnas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų