Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, socialdemokratas Audrius Radvilavičius užregistravo tai numatančius Žemės gelmių įstatymo pakeitimus.
Parlamentaras siūlo numatyti galimybę sumažinti pasiūlytą 300 metrų atstumą nuo pastatų tik gavus raštišką jų savininkų sutikimą, tačiau ir tokiu atveju tas atstumas turėtų būti ne mažesnis nei 30 metrų. Pasikeitus pastatų savininkams, papildomų sutikimų gauti nereikėtų.
Parengti įstatymo pataisas, siūlančias nustatyti aiškius reikalavimus naudingųjų iškasenų kasybos sklypams, A. Radvilavičių paskatino gyventojų susirūpinimas dėl arti jų namų planuojamų kasybos darbų.
Tikimasi, kad priėmus pataisas, gyventojai bus apsaugoti nuo padidinto triukšmo, vibracijos ar dulkių. Anot A. Radvilavičiaus, naujas reguliavimas suteiks savivaldybėms aiškų ir objektyvų kriterijų, vertinant kasybos projektus, sumažins konfliktų tarp gyventojų ir verslo atstovų riziką.
Kaip pažymi iniciatyvos autorius, šiuo metu įstatymai nenumato jokių minimalių atstumų tarp kasybos sklypų ir gyvenamosios ar kitokios paskirties pastatų. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose atstumas jau reguliuojamas tokiais atvejais, kai įrengiamos degalinės, sąvartynai, vėjo jėgainės ar pramoniniai objektai.
„Šiais atvejais aiškiai apibrėžti minimalūs atstumai nuo gyvenamųjų teritorijų, kad gyventojai būtų apsaugoti nuo triukšmo, taršos ir kitų poveikių. Todėl būtų logiška ir teisinga, kad panašūs reikalavimai būtų taikomi ir kasybos veiklai, kuri daro didelį poveikį aplinkai ir žmonių gyvenimo kokybei“, – mano A. Radvilavičius.
Pasak jo, dabar gyventojai dažnai neturi pakankamo teisinio pagrindo ginti savo teisėtų interesų, kai kasybos veikla planuojama per arti jų gyvenamųjų ar naudojamų pastatų.
Įstatymo pakeitimus kartu su A. Radvilavičiumi teikia parlamentarai Alvydas Mockus, Kęstutis Vilkauskas ir Simonas Gentvilas.
