„Mambu“ darbuotojų skaičių mažina įgyvendindama visos įmonių grupės strategiją. Planuojama atleisti po 12 programinės įrangos kūrėjų ir duomenų bazių bei tinklų specialistų. Darbo taip pat neteks šeši informacinių ir ryšių technologijų paslaugų padalinių vadovai.
Darbuotojai bendrovę turėtų palikti nuo rugsėjo 14 iki gruodžio 10 dienos. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu „Mambu“ Lietuvoje dirba 81 žmogus.
Tuo metu „Intrum Global Business Services“ darbuotojų skaičių mažina dėl sumažėjusios teikiamų paslaugų apimties. Bendrovė ketina atleisti 76 iš 133 darbuotojų. Didžiąją jų dalį (74 žmones) sudaro duomenų administravimo specialistai ir komandų vadovai.
Numatyta, kad jie darbą paliks nuo rugsėjo 30 dienos iki kitų metų sausio 15-osios.
Grupinių atleidimų daugėja
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiais metais iki rugsėjo 15 dienos informacijos ir ryšių sektoriuje buvo gauta 10 pranešimų apie grupinius atleidimus. Juose numatyta atleisti 370 darbuotojų.
Per tą patį 2025 metų laikotarpį buvo registruoti 8 grupinių atleidimų atvejai, apėmę 260 žmonių. 2024 metų sausį–rugsėjį buvo gauti 3 pranešimai dėl 124 darbuotojų.
Šiemet informacijos ir ryšių sektoriui teko 14,5 proc. visų Lietuvoje registruotų grupinių atleidimų ir 12,5 proc. visų apie atleidimą įspėtų darbuotojų.
Be to, per devynis šių metų mėnesius jau užregistruota tiek pat grupinių atleidimų, kiek per visus 2025 metus. Pernai iš viso buvo 10 tokių atvejų, apėmusių 320 darbuotojų.
Vis dėlto numatomų atleisti žmonių skaičius kasmet nuosekliai neauga. Pavyzdžiui, per visus 2024 metus buvo registruoti 6 grupiniai atleidimai, tačiau jie apėmė net 431 darbuotoją.
Darbo ieško 2,6 tūkst. IT specialistų
Šių metų rugsėjo pradžioje Užimtumo tarnyboje buvo registruota 2,6 tūkst. IT specialisto darbo ieškančių žmonių. Tai 200 daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Tačiau tik apie 800 žmonių anksčiau dirbo informacijos ir ryšių sektoriuje. Likusieji atėjo iš kitų sektorių, persikvalifikuoja, anksčiau nebūtinai dirbo IT specialistais arba vykdė savarankišką veiklą.
Per metus labiausiai padaugėjo programinės įrangos kūrėjo darbo ieškančių žmonių. Jų registruota 77 daugiau. Sistemų analitiko darbo ieškančiųjų padaugėjo 44, sistemų administratoriaus – 42, o programinės įrangos testuotojo – 27.
Vidutinė registruoto nedarbo trukmė tarp IT specialistų siekia 6,5 mėnesio – savaite mažiau nei prieš metus.
Šiemet laisvas darbo vietas IT specialistams Užimtumo tarnybos portale skelbė 129 darbdaviai, pernai tuo pačiu metu – 150. Tačiau tarnyba pabrėžia, kad įmonės tokių darbuotojų dažnai ieško kitais kanalais – platformoje „LinkedIn“, per rekomendacijas, tiesioginę specialistų paiešką, universitetus ar IT bendruomenes.
Užimtumo tarnybos vertinimu, „Mambu“ ir „Intrum Global Business Services“ atvejai yra reikšmingi, tačiau jų nepakanka nurodyti, kad Lietuvoje jau prasidėjo plataus masto IT darbuotojų atleidimai.
Kiekvienos įmonės sprendimus gali lemti skirtingos priežastys: veiklos organizavimo pokyčiai, mažėjančios paslaugų apimtys, sąnaudų optimizavimas ar kiti verslo sprendimai.
Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad dirbančiųjų informacijos ir ryšių sektoriuje sumažėjo, o pastaruoju metu kas mėnesį atleidžiama šiek tiek daugiau žmonių, nei priimama. Darbo užmokestis šiame sektoriuje išlieka didžiausias, tačiau jo augimas sulėtėjo.
Visgi ryškaus darbo neturinčių IT specialistų skaičiaus šuolio kol kas nėra. Todėl sektoriuje matyti vėsimo požymių, tačiau apie visuotinę atleidimų bangą kalbėti dar per anksti.
Darbdaviai turi daugiau galimybių rinktis
Technologinių atrankų bendrovės „Peoplelink“ padalinio vadovė Dovilė Baltramiejūnaitė nurodė, kad vertinant dabartinę IT darbo rinką vienareikšmio atsakymo nėra.
Bendras naujų pozicijų skaičius sumažėjo, visgi skirtingų sričių specialistų padėtis smarkiai skiriasi.
Anot jos, šiuo metu nebėra tokio didelio darbuotojų poreikio, kokį prieš kelerius metus skatino sparti technologijų įmonių plėtra. Dabar naujo specialisto dažniau ieškoma norint pakeisti darbą paliekantį darbuotoją arba komandą papildyti konkrečių gebėjimų turinčiu žmogumi.
„Vis dėlto, jeigu pozicija nėra itin siauros ar specifinės technologinės krypties, ją užpildyti šiandien yra lengviau nei pandeminio IT rinkos bumo metu. Tuomet programuotojo pozicijoje rasti bent kelis kandidatus, norinčius kalbėtis apie naują darbą, jau buvo geras rezultatas. Šiuo metu potencialių kandidatų ratas yra gerokai didesnis“, – palygino D. Baltramiejūnaitė.
Tačiau labai specifinių kompetencijų ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų segmente situacija išlieka kitokia. Stiprūs specialistai dažniausiai yra pasyvūs kandidatai – jie aktyviai neieško naujo darbo, todėl įmonėms vis dar tenka dėl jų konkuruoti.
Pasak D. Baltramiejūnaitės, paklausūs išlieka darbuotojai, kurių veiklai būtinas gilus technologinis išmanymas, gebėjimas ieškoti nestandartinių sprendimų ir kurti naujus produktus.
Prastesnė padėtis tų, kurių darbe vyrauja sistemų administravimas arba pasikartojančios užduotys, nes dalį jų vis geriau atlieka dirbtinio intelekto įrankiai.
„Mūsų praktikoje paklausūs išlieka vyresnieji tinklų inžinieriai, duomenų inžinieriai, įterptinių sistemų programuotojai ir kitų nišinių technologijų specialistai“, – vardijo ji.
Tuo metu daugiau sunkumų ieškodami darbo gali patirti UI ir UX (vartotojo sąsajos ir patirties kūrėjai – red. past.) dizaineriai bei „front-end“ programuotojai (vartotojui matomą svetainės ar programėlės dalį kuriantys specialistai – red. past.).
D. Baltramiejūnaitė aiškina, kad taip yra ne todėl, kad šios profesijos būtų paprastos arba jų darbuotojus būtų lengva pakeisti. Istoriškai tokių specialistų rinkoje yra daugiau, todėl sumažėjus bendram laisvų IT pozicijų skaičiui išaugo ir konkurencija dėl vienos darbo vietos.
Vieno vidutinio laikotarpio, per kurį IT darbuotojas dabar gali susirasti naują darbą, pašnekovė išskirti negalėjo. Paieškų trukmę lemia konkretaus žmogaus patirtis, turimos kompetencijos ir technologinė sritis, kurioje jis specializuojasi.
„Šiandien ypač svarbu, kiek specialisto kompetencijos yra aktualios dabartinei rinkai. Net ir labai patyrusiam žmogui darbo paieška gali užtrukti, jeigu jo specializacijos poreikis rinkoje tuo metu yra nedidelis. Ir atvirkščiai – paklausios, sunkiai randamos kompetencijos specialistui leidžia naują darbą rasti gerokai greičiau“, – aiškino ji.
Vis dėlto bendra rinkos kryptis, anot „Peoplelink“ atstovės, yra aiški: darbo pasiūlymų technologijų sektoriuje mažiau nei jo pakilimo laikotarpiu. Dėl to daliai žmonių naujos darbo vietos tenka ieškoti ilgiau, o įmonės gali atidžiau atsirinkti kandidatus.
„IT rinka apskritai tapo kur kas selektyvesnė. Tam tikrų sričių specialistų pasiūla gali atrodyti didelė, vis dėlto aukštos kvalifikacijos ir gana specifinių technologijų specialistų trūkumas niekur nedingo“, – apibendrino D. Baltramiejūnaitė.
Atleidimai dar nereiškia, kad sektorius traukiasi
„Infobalt“ vadovas Simonas Černiauskas nurodo, kad pasikartojančių procesų automatizavimas intensyviai informacines technologijas naudojančiuose sektoriuose jau seniai yra įprastas. Tačiau dirbtinis intelektas išplečia automatizavimo galimybes.
„Jis padeda atlikti ir užduotis, kurioms anksčiau reikėjo daugiau žmogaus darbo – kurti tekstus, analizuoti informaciją, rašyti programinį kodą“, – aiškina jis.
DI poveikis ryškus ir programinės įrangos kūrimo sektoriuje. Šie įrankiai leidžia greičiau atlikti standartines ar pasikartojančias programavimo užduotis. Vis dėlto greitesnis kodo rašymas nereiškia, kad tiek pat paspartėja visas produkto kūrimo ciklas: vis dar reikia suprasti kliento problemą, projektuoti sistemas, tikrinti kokybę ir užtikrinti saugumą.
„DI jau gali atlikti nemažą dalį tradicinių pradinio lygio specialistų užduočių, todėl dalis IT įmonių perskirsto darbus, daugiau jų patikėdamos DI įrankiams. Dėmesys nuo bazinio programavimo krypsta į sugeneruoto kodo peržiūrą, kokybės ir saugumo užtikrinimą – darbus, kuriems paprastai reikia daugiau patirties. Panašūs pokyčiai vyksta ir rinkodaros, klientų aptarnavimo bei kitose srityse“, – nurodo S. Černiauskas.
Dėl to dalis įmonių atsargiau samdo darbuotojus ir peržiūri komandų sudėtį. Tačiau, pasak pašnekovo, visų atleidimų negalima sieti vien su dirbtiniu intelektu. Konkrečiais atvejais įtakos gali turėti klientų paklausos pokyčiai, vidinių procesų efektyvinimas ar tarptautinių įmonių grupių sprendimai perskirstyti veiklą.
Dabartinė padėtis skiriasi nuo 2021–2022 metų, kai išaugusi skaitmeninių paslaugų paklausa skatino sparčią IT komandų plėtrą. Šiandien įmonės atidžiau vertina užsakymų perspektyvas, darbuotojų užimtumą ir veiklos efektyvumą.
„Kai užsakymų nepakanka visai komandai arba tam pačiam darbui atlikti reikia mažiau žmonių, peržiūrimi samdymo planai, o dalyje įmonių – ir darbuotojų skaičius“, – sako S. Černiauskas.
Vis dėlto pavienių įmonių atleidimai, anot jo, dar nesuteikia pagrindo kalbėti apie viso Lietuvos technologijų sektoriaus traukimąsi. Tarptautinės bendrovės sprendimus priima vertindamos visos grupės veiklą, todėl konkretaus padalinio pertvarka nebūtinai rodo sumažėjusį Lietuvos konkurencingumą.
„Vienos įmonės mažina komandas, kitos ieško specifinių kompetencijų. Todėl svarbu vertinti ne tik bendrą darbo vietų skaičių, bet ir tai, kokios darbo vietos kuriamos bei kokią pridėtinę vertę jos generuoja“, – pažymi jis.
Didžiausias paklausos sumažėjimas, pasak S. Černiausko, juntamas tarp pradedančiųjų programuotojų ir specialistų, atliekančių paprastesnes, pasikartojančias programavimo užduotis. Tačiau tai nebūtinai rodo, kad programavimo žinios tampa nereikalingos – keičiasi darbdavių ieškomų kompetencijų derinys.
Paklausūs išlieka specialistai, gebantys kurti ir integruoti DI sprendimus, dirbti su duomenimis, užtikrinti kibernetinį saugumą ir projektuoti sudėtingas sistemas. Taip pat reikia „DevOps“, platformų inžinerijos bei įterptinių sistemų programavimo kompetencijų. Vis labiau vertinamas gebėjimas atsakyti už visą sprendimą – nuo problemos supratimo iki patikimai veikiančios sistemos.
