2010 metais verslas vis dažniau per teismus aiškinsis santykius su bankais, prognozuoja advokatų kontora Devyžis ir partneriai WILL. Verslo įmonių nepasitenkinimą kelia agresyvi bankų politika, kuria sunkinamos veiklos sąlygos ir taip sudėtingoje padėtyje esančiam verslui.
„2009 metais stebėjome verslo įmonių bylų prieš bankus gausėjimą. Tendencijos rodo, kad šiemet bylų bus dar daugiau, nes bankų politika išlieka labai griežta, jie naudojasi savo dominuojančia padėtimi, o verslo kantrybė senka", - prognozavo advokatas Paulius Docka.
Pasak P. Dockos, pergyventi sunkmetį siekiančio verslo nepasitenkinimą dažniausiai kelia bankų priimami vienašališki sprendimai, sutarčių nutraukimai, atsisakymas peržiūrėti kreditavimo sąlygas, nepagrįstai dideli nauji reikalavimai ir kitos priežastys.
„Turime ne vieną atvejį, kuris aiškiai parodo, kad bankai savo neprotingais veiksmais sutrikdo įmonių piniginius srautus bei pasmerkia myriop ne tik skolininką, bet ir kitus jo kreditorius. Tai nepadeda Lietuvai bristi iš ekonominio sąstingio", - sakė P. Docka.
Bylų prieš bankus keliama ne tik Lietuvoje. Estijos NT plėtotoja „Grove Invest" prieš porą savaičių apkaltino du švedų banko SEB padalinius dėl kompanijos valdytos medžio plokščių gamintojos bankroto. Anot kompanijos atstovų, jeigu bankas nebūtų trukdęs spręsti techninių problemų, gamykla būtų veikusi sėkmingai.
Advokato Mariaus Devyžio įsitikinimu, santykių tarp verslo ir bankų krizė gilėja dėl to, kad bankai siekia pasinaudoti savo dominuojančia pozicija.
„Bankai, argumentuodami būtinybe „sumažinti riziką", kelia kraštutinius reikalavimus verslui - už nedidelį kreditą prašo užstatyti daug didesnės vertės turtą, reikalauja asmeninio laidavimo, sutrumpinti skolos grąžinimo terminą. Tuo tarpų patys bankai žada tik abstrakčius dalykus, nepaaiškina galimų naujų įsipareigojimų pasekmių. Tokiais veiksmais bankas ne padeda verslui, o jį žlugdo", - tikina M. Devyžis.
Į sunkią padėtį patekusiam, bet išsikapanoti siekiančiam verslui advokatai pataria būti atidiems. „Visų pirma, bendraukite su banku, rodykite iniciatyvą, siūlykite problemų sprendimų būdus. Reikalaukite, kad bankas visus pasiūlymus teiktų raštu. Atminkite, kad nebūtinai turite sutikti su reikalavimais ir nenumokite ranka į galimybę ginčyti banko veiksmus", - mokė M. Devyžis.
Anot P. Dockos, viena didžiausių verslininkų daromų klaidų - susitapatinimas su savo verslu. „Yra labai neatsargu laiduoti už kreditus asmeniniu turtu, nes nesėkmės atveju, galite likti skolingas visą gyvenimą. Prošvaisčių, kad Lietuvoje netolimoje ateityje galėtų būti priimtas fizinių asmenų bankroto įstatymas - nematyti", - sakė P. Docka.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, Lietuvoje juridinių asmenų skolos siekia apie 40 mlrd. litų. Kreditingumo informacijos bendrovės „Creditinfo Lietuva" duomenimis, pernai metų pabaigoje Lietuvos verslas turėjo apie 3 mlrd. litų negrąžintų skolų, o gruodžio mėnesį įmonės grąžino daugiau skolų nei įsiskolino.
