Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Nesaugių produktų registre skelbiama apie nesaugų mėsos gaminį.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Nesaugių produktų registre rugsėjo 25 dieną paskelbtas pranešimas apie šviežias vištienos dešreles su žolelėmis „Rimi “, 400 g.
VMVT nurodo, kad produkte aptikta Salmonella spp. bakterijų.
Nesaugia pripažinta konkreti produkto partija – 20-09-2026, L26252.
„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad gavę informaciją apie galimą produkto neatitiktį, nedelsdami ėmėsi numatytų veiksmų.
„Iš vartotojų atšaukiame „Rimi“ šviežias vištienos dešreles su žolelėmis, 400 g, kurių tinkamumo vartoti terminas – 2026 m. rugsėjo 20 d.
Pirkėjus, kurie yra įsigiję šį produktą, kviečiame jo nevartoti ir iki rugsėjo 28 d. grąžinti į bet kurią „Rimi“ parduotuvę. Produktas priimamas ir be pirkimo čekio, o pirkėjams grąžinami pinigai.
Apie produkto atšaukimą informuojame pirkėjus parduotuvėse“, – nurodė L. Lesauskaitė-Remeikė.
Salmonelių neįmanoma atpažinti iš produkto išvaizdos
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad salmonelės yra vienos dažniausių su maistu plintančių bakterijų.
Viena didžiausių rizikų yra ta, kad salmonelėmis užterštas maistas gali niekuo nesiskirti nuo saugaus.
Bakterijos neturi specifinio kvapo ar skonio, todėl produktas gali atrodyti šviežias ir tinkamas vartoti. Net sausuose produktuose salmonelės gali ilgą laiką išlikti gyvybingos, o atsiradus tinkamai drėgmei ir temperatūrai – suaktyvėti.
VMVT duomenimis, Lietuvoje, kaip ir kitose Europos bei pasaulio šalyse, salmoneliozė dažniausiai plinta per kiaušinius, vištieną ir jų produktus. Vis dėlto bakterijos į maistą gali patekti įvairiuose jo gamybos etapuose.
Pavyzdžiui, daržovės gali būti užterštos jas laistant netinkamu vandeniu, naudojant neapdorotą gyvūnų mėšlą ar bakterijas pernešus laukiniams gyvūnams, paukščiams, graužikams bei vabzdžiams.
Rizika išlieka ir maistą perdirbant, transportuojant bei jau ruošiant namuose. Vienas dažniausių pavojų – kryžminė tarša, kai bakterijos nuo žalios mėsos per rankas, peilius, pjaustymo lenteles ar kitus paviršius patenka ant maisto, kuris prieš valgant nebebus termiškai apdorojamas.
Pavyzdžiui, tuo pačiu peiliu supjausčius žalią vištieną, o vėliau – salotoms skirtas daržoves, bakterijos gali patekti ir ant jų.
Svarbi ir tinkama temperatūra. Transportuojant bei laikant greitai gendančius produktus turi būti užtikrinama vadinamoji šalčio grandinė, nes šiltesnėje aplinkoje susidaro palankesnės sąlygos bakterijoms daugintis.
Norint sumažinti užsikrėtimo riziką, VMVT rekomenduoja kruopščiai plauti rankas po kontakto su žalia mėsa, atskirai laikyti ir ruošti žalią mėsą bei kitus produktus, plauti vaisius ir daržoves bei palaikyti švarą virtuvėje.
Žalią mėsą šaldytuve patariama laikyti apatinėse lentynose, kad jos skysčiai nepatektų ant kitų maisto produktų.
Ypač svarbus tinkamas terminis apdorojimas. Mėsą ir kiaušinius rekomenduojama išvirti ar iškepti iki galo, o temperatūra gaminio viduje turėtų siekti ne mažiau kaip 75 laipsnius Celsijaus.
