Daugiau lėšų Vyriausybė praėjusią savaitę rado pedagogams ir pareigūnams, Seimo kanceliarijai, Kultūros ministerijai.
Projekto svarstymas prasidėjo dėl jo dar visiškai nesutariant valdantiesiems – koalicija antradienį ketina projektą aptarti darkart, pastabų jam žeriant „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui.
„Biudžetas buvo patikslintas į gautus Seimo komitetų, komisijos narių, valstybes institucijų ir įstaigų pasiūlymus, (...) taip pat atsižvelgėme į priimtus ir svarstomus teisės aktus (...). Pagrindiniai biudžeto prioritetai išlieka tie patys: žmonių pajamos ir socialinis saugumas, infrastruktūra ir gynyba”, – pristatydamas atnaujintą biudžeto projektą antradienį Seime sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Pakoreguotame projekte numatytos papildomos 116,8 mln. eurų išlaidos: 101,3 mln. eurų – pedagogų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių, 11,2 mln. eurų – statutinių pareigūnų atlyginimų didinimui, 3,8 mln. eurų – Seimo kanceliarijos darbuotojų algoms, parlamento pasirengimui pirmininkavimui ES Tarybai bei Seimo televizijai.
Seimui trejiems metams įšaldžius visuomeninio transliuotojo biudžetą, 8,5 mln. eurų asignavimų iš LRT siūloma perduoti Kultūros ministerijai.
Konservatorė Gintarė Skaistė Seimo posėdyje pabrėžė, kad lėšos kultūrai tiesiog perskirstytos „lojalesniems, o ne tiems, kurie mėgsta protestuoti, turi savo atskirąją nuomonę“.
Parlamentarė klausė, kodėl valdantiesiems prašant kultūros bendruomenę ar visuomeninį transliuotoją suprasti, kad biudžetas yra įtemptas dėl numatytų rekordinių išlaidų gynybai, kitąmet norima didinti Prezidentūros, Seimo biudžetus.
„Kur solidarizavimasis tokių institucijų kaip Prezidentūra, kur asignavimai auga 11 proc., arba Seimo, kur auga 8,5 procento?“ – klausė G. Skaistė.
Daugiausia išlaidų gynybai, socialinėms reikmėms
Atnaujintame kitų metų viešųjų finansų plane valstybės pajamos padidintos 91,5 mln. iki 21,09 mlrd. eurų pajamos (su ES lėšomis) eurų, o išlaidos – 36,4 mln. iki 27,5 mlrd. eurų.
Biudžeto deficitas turėtų sudaryti 2,7 proc. BVP, tačiau įtraukus ir karinius įsigijimus – 5 proc. BVP. Tuo metu valstybės skola kitąmet sieks 45,4 proc. BVP.
K. Vaitiekūnas praėjusį penktadienį teigė, kad lėšų papildomai rasta dėl sumažėjusių valstybės skolos aptarnavimo kaštų, taip pat iš valdančiųjų „valstiečių“ pasiūlyto spartesnio alkoholio ir tabako akcizų didinimo.
Vis tik pirmadienį šios Akcizų įstatymo pataisos įstrigo Seime – joms nepritarė Ekonomikos komitetas, o Biudžeto ir finansų komitetas paprašė Vyriausybės išvados.
Daugiausia papildomų viešųjų pinigų kitąmet planuojama skirti gynybai (5,38 proc. BVP), viešojo sektoriaus darbuotojų algų augimui.
Anot ministro, nors Europos Komisija (EK) mato grėsmę, kad kitąmet Lietuvos finansai gali neatitikti ES fiskalinės drausmės, planuojamos išlaidos yra pagrįstos.
„Kelia nerimą mūsų išlaidų augimas, jis išties yra ties riba, (...) bet visumoje mūsų išlaidos pagrįstos. Negalima sakyti, kad nepagrįstas algų augimas, išlaidų gynybai augimas“, – kalbėjo K. Vaitiekūnas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius teigė, jog kitąmet suplanuotos „tikrai gana optimistinės“ pajamos iš mokesčių, nors verslo nuotaikos nėra itin geros.
Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė kartu su biudžetu pasigendanti iniciatyvų, kaip sutaupyti ar pritraukti daugiau biudžeto lėšų, pavyzdžiui, atsisakant perteklinio valstybės turto, mažinti šešėlį, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį.
