• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) trečiadienį ruošiantis aiškintis Lietuvos verslo ryšių su Rusija mastą ir tendencijas, Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas Lietuvos įmonių darbą su šia šalimi vadina nusikalstamu. 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) trečiadienį ruošiantis aiškintis Lietuvos verslo ryšių su Rusija mastą ir tendencijas, Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas Lietuvos įmonių darbą su šia šalimi vadina nusikalstamu. 

REKLAMA

Pasak jo, nesant teisinių būdų riboti šiuos ryšius, tokių įmonių viešinimas galėtų būti „paskutinė instancija“. 

„Yra to verslo, kuris kaip tik aukoja, remia Ukrainą (...), o kitas verslas tuo metu uždirba pelną sau penėdamas režimus. Man atrodo tai tiesiog nusikalstama“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras.

Anot jo, su Rusija dirbančios įmonės turėtų būti viešinamos. 

„Manau, kad taip (reikėtų viešinti – BNS). Čia yra tikrai tam tikras peilis į nugarą. Darbas su režimais juos penint vis tik yra ne mūsų valstybės interesas ir apskritai ne demokratinio pasaulio interesas“, – teigė P. Saudargas. 

REKLAMA
REKLAMA

Jis mano, kad būtent vieša informacija apie „Vičiūnų grupės“, kurios vienas iš savininkų yra Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, verslą Rusijoje, galėjo sumažinti šio politiko rėmėjų gretas. 

REKLAMA

„Manau, kad dalis visuomenės ir priėmė negatyviai. (...) Kažkam galbūt patinka jo (V. Matijošaičio – BNS) veikla, kaip mero, ir jį vis tiek remia. Bet dalis galbūt nusisuko, matydami, kad jo, kaip verslininko veikla, atsiprašau, susijusi su Rusija labai tiesiogiai. Kuo daugiau žmonių atsimerks, tuo bus geriau, tai tas viešumas aš manau prisideda“, – teigė P. Saudargas.  

„Jeigu nebėra kito teisinio kelio (...), galbūt paskutinė instancija yra viešumas, visuomenės spaudimas“, – svarstė Seimo vicepirmininkas. 

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais verslo ryšius su Rusija nutraukė tik kiek daugiau nei pusė į šią šalį eksportuojančių Lietuvos įmonių, o su ja prekiaujančių bendrovių yra daugiau kaip 200. Į Baltarusiją eksportuojančių lietuviškų įmonių skaičius nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo iki daugiau kaip 700.

REKLAMA
REKLAMA

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausį-spalį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją siekė 171 mln. eurų, o Lietuvos importas iš Rusijos – 2,8 mlrd. eurų – atitinkamai 42,8 proc. ir 17,5 proc. mažiau nei tuo pat laiku 2021-aisais.  

Lietuvos banko skaičiavimais, nuo karo pradžios bendras Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo 4 proc., tačiau 4,2 proc. padidėjo į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų