Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), atlikusi prekybos automobiliais verslu užsiimančių įmonių bei gyventojų veiklos analizę, nustatė apie 350 įmonių, kurios galėjo neapskaityti visų pajamų, slėpti realų darbuotojų darbo laiką ir mokėti atlyginimus „vokeliuose“, taip pat per 340 gyventojų, kurie užsiėmė verslu neregistravę individualios veiklos.
Mokesčių administratoriaus duomenimis, daugiausiai prekybos automobiliais verslu užsiimančių įmonių įregistruota Vilniaus - 785, Kauno - 687 bei Šiaulių - 279 ir Marijampolės - 261 apskrityse.
Remdamasi minėtos analizės išvadomis VMI suformavo galimai rizikingų įmonių ir gyventojų sąrašus.
Įvertinus surinktą informaciją nustatyta, kad iš atrinktų įmonių 20 vykdė automobilių importo iš JAV muitinės procedūras. Šios įmonės pirko itin daug automobilių, tačiau keletą metų deklaravo nuostolingą veiklą ir nemokėjo pelno mokesčio. Taip pat atrinktos 161 įmonė, naudotoms transporto priemonėms galimai neteisingai apskaičiavusi ir deklaravusi pridėtinės vertės mokestį.
„VMI gali pateikti ne vieną pavyzdį apie šiame verslo sektoriuje nustatomus pažeidimus. Vienas jų – kai įmonės deklaruoja tariamai pardavusios automobilius kitų Europos Sąjungos šalių subjektams ir taiko nulinį PVM tarifą, tačiau paaiškėja, kad automobiliai buvo parduoti Lietuvoje. Pastaruoju metu nustatytos trys tokios įmonės. Viena jų Kaune tokiu būdu bandė išvengti beveik 400 tūkst. litų mokesčių valstybės biudžetui“, - sako VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
Atlikus minėtos bendrovės patikrinimą paaiškėjo, kad per tikrintą 4 mėnesių laikotarpį ji iš Amerikos į Lietuvą įvežė per 600 įvairių transporto priemonių ir apskaičiavo bei Kauno apskrities VMI pateiktose PVM deklaracijose deklaravo prekių pardavimų Europos Sąjungos PVM mokėtojams už daugiau nei 1 mln. 800 tūkst. litų, pritaikydama tiekimo sandoriams nulinį pardavimo PVM tarifą.
Patikrinimo metu nustatyta, kad didžiajai daliai transporto priemonių išvežimas prekių pirkėjui į Latviją buvo tik įformintas. Vertinant patikrinimo metu nustatytas aplinkybes paaiškėjo, kad įmonės, su kuria buvo sudaryta sutartis dėl nupirktų iš Amerikos automobilių išgabenimo į Latviją, dokumentuose nurodytu autovežiu transporto priemonės negalėjo būti vežamos, nes nuo minėto tralo įsigijimo iki jo išardymo dienos firma neturėjo leidimo gabenti šiuo automobiliu tarptautinius krovinius bendrijos teritorijoje. Autovežis taip pat neturėjo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo bei kasko draudimų, jam nebuvo atlikta techninė apžiūra. Patikrinimo metu atskleisti faktai patvirtino išvadas, kad automobiliai į Latviją realiai nebuvo tiekiami.
Iš automobilių prekybos verslu užsiimančių įmonių daugiau nei 220 sulaukė mokesčių inspekcijos dėmesio dėl mokamo pernelyg mažo darbo užmokesčio. Analizės metu nustatyta, kad įmonių deklaruojami pardavimai augo, didėjo eksportuojamų automobilių verčių sumos, o darbuotojams buvo mokamas minimalus ar mažesnis už jį atlyginimas.
VMI nustatė, kad analizuojamuoju laikotarpiu daugiau nei tūkstantis šalies gyventojų vertėsi prekybos automobiliais verslu. Daugiausiai šia veikla besiverčiančiųjų buvo Kaune, Vilniuje ir Marijampolėje.
Po atliktos analizės paaiškėjo, kad beveik 400 gyventojų pardavinėjo įvairias transporto priemones neįregistravę individualios veiklos, nors privalėjo tai padaryti.
