Kodėl šeimos ryžtasi susilaukti mažiau vaikų ir kokią reikšmę tokiam sprendimui lemia ekonominis saugumas, besikeičiančios vertybės bei geopolitinė situacija? Ar valstybės finansinės paskatos gali pakeisti šias tendencijas?
Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Lietuvos pramonininkų asociacijos ekonomiste-analitike Egle Stonkute ir Lietuvos Socialinių mokslų centro sociologijos instituto jaunesniuoju mokslo darbuotoju Vyteniu Juozu Deimantu.
Vyteni, jūsų paklausiu apie dabartinę situaciją ir dabartinį vaizdą kalbant apie demografiją. Kuri statistikos eilutė jus labiausiai neramina žvelgiant į dabartinę padėtį?
V. J. Deimantas. Verta pradėti nuo to, kad Lietuvos demografinė situacija pastaruosius 5-erius metus atrodė pakankamai neblogai, palyginus su tuo, kas vyko nuo nepriklausomybės atgavimo ir ypač krizės laikotarpiu. Kadangi demografija susideda ne vien iš gimstamumo, bet ir iš senėjimo bei migracijos procesų, pastaruoju metu matome, kad bent trumpuoju laikotarpiu Lietuvoje stabilizavosi migracijos procesai.
Nors gimstamumas mažėjo ir senėjimas išliko pakankamai spartus, pamatėme tendenciją, kurioje galima įžvelgti tam tikrų gyventojų skaičiaus stabilizavimosi ženklų. Gyventojų skaičius nebemažėja taip, kaip mažėjo anksčiau dėl emigracijos, o šiek tiek stabilizuojasi.
Kitas klausimas yra, kodėl taip vyksta. Žinoma, tai yra imigracijos procesai, taip pat procesai, susiję su Rusijos karu Ukrainoje, tačiau, pereinant prie vidinių procesų, t.y., kiek gimstama ir kiek mirštama Lietuvoje, jau nuo 1994 metų šalyje gimsta mažiau žmonių negu miršta. Natūralus pokytis yra neigiamas ir pastaruoju metu matome šią tendenciją vis labiau įsivyraujančią.
Ką tai reiškia ir ką mes dabar turime? Mažas gimstamumas, mažas gimstančių vaikų skaičius, mažėjantis reprodukcinio amžiaus moterų skaičius ir spartėjantis senėjimas yra esminė kombinacija, paaiškinanti, kodėl mes dabar tiek daug kalbame apie gimstamumą.
Žvelgiant į kitų valstybių pavyzdį, kaip yra sprendžiamos šios problemos? Ar šiuo atveju problemos išlieka panašios kaip ir Lietuvoje, tai yra, tendencingai besikartojančios, ar vis dėlto yra ir savitų bruožų, būdingų konkrečiai tautai?
V. J. Deimantas. 2026 metai žymi vieną bendrą dalyką Europos Sąjungoje – tai yra metai, nuo kurių vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje daugiau žmonių miršta negu gimsta. Turiu omenyje, kad gimstamumas yra mažesnis už mirštančių žmonių skaičių – tai yra bendros tendencijos. Tačiau Europos Sąjunga nėra vienoda ir identiška, taip pat, kaip ir Lietuvos viduje mūsų regionai nėra identiški šiuo klausimu.
Gimstamumo mažėjimas yra pakankamai aiški tendencija jau kurį laiką ne tik Lietuvoje, Baltijos šalyse ar buvusiose posocialistinėse valstybėse, bet ir Pietų Europoje. Pastarieji 5-eri metai taip pat pradėjo rodyti, kad ir Šiaurės šalys – Suomija, Švedija, kitos Skandinavijos valstybės – taip pat patiria mažėjantį gimstamumą. Anksčiau šios šalys su tokiomis problemomis tokio masto nesusidūrė. Iš tiesų kyla klausimas, kas įvyko. Ši problema nėra unikali Lietuvai, tačiau galbūt jos mastas yra šiek tiek kitoks negu kitose Europos šalyse.
Sudėliojant pagrindines priežastis – kodėl gimstamumas mažėja, kurie aspektai šiuo atveju yra iškeliami į viršų?
V. J. Deimantas. Vienas svarbiausių dalykų yra tai, kad žmonės vėliau susilaukia vaikų. Tai nėra naujiena, tai vyksta jau keletą dešimtmečių. Kadangi planuojama susilaukti vaikų vėliau, atitinkamai jų dažnai susilaukiama mažiau.
Su tuo susijusios priežastys yra ekonominis nestabilumas, žmonių polinkis investuoti į savo karjerą, į savo gebėjimus ir išsilavinimą, siekiant iš pradžių užtikrinti stabilumą tiek sau, tiek planuojamai šeimai. Svarbu neatmesti ir to, kad, palyginus su ankstesnėmis kartomis, yra daugiau žmonių, kurie apskritai neplanuoja susilaukti vaikų.
Tai nebūtinai yra itin dideli skaičiai ir nebūtinai smarkiai paveikia Lietuvą, bet svarbu tai paminėti. Taip pat egzistuoja vertybinės prielaidos, paaiškinančios, kodėl gimstamumas mažėja Lietuvoje ir kitose šalyse. Tai dažnai susiję su darbų pasidalinimu namuose auginant vaikus, turiu omenyje, kad vis dar dažnai nėra lygaus darbų pasidalinimo prižiūrint vaikus – moterys tikėtina dažniau negu vyrai prisiims su vaikais susijusias užduotis – tai yra vienas iš svarbių aspektų, kodėl esame šioje situacijoje.
Naujesni dalykai, dažniau pastaruoju metu atsirandantys demografinėje literatūroje, yra aukšti tėvystės standartai. Tai natūraliai reiškia, kad žmonės daugiau savo asmeninių ir finansinių resursų investuoja į turimą vaikų skaičių.
Be to, pasaulis yra sudėtingas ir sunkiai nuspėjamas. Dažnai tokios makroekonominės problemos kaip krizės pasaulyje, klimato kaita ar kariniai konfliktai gali sąlygoti žmonių savijautą planuojant šeimą trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu.
Daugelis politikų yra pamėgę sakyti, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl poros nenori gimdyti, yra būtent ekonominis aspektas. Kaip vertintumėte: ar labiau veikia ekonominis aspektas, ar vis dėlto pasikeitusios vertybės ir pakitęs gyventojų požiūris?
E. Stonkutė. Reikia sutikti, kad pasaulyje labai keičiasi vertybės. Naujosios, pačios jauniausios kartos yra daug labiau individualistinės, jų dėmesys yra nukreiptas į karjerą, asmeninius pasiekimus, gyvenimo laisvę ir paties žmogaus gyvenimo kokybę. Šie mūsų civilizacijos ir geresnio gyvenimo pasikeitimai savotiškai kontrproduktyviai veikia gimstamumo rodiklius.
Daugelio šalių tyrimai ir patirtys rodo, kad kuo žmogus daugiau uždirba, tuo labiau jis nori kokybiškai investuoti į mažesnį vaikų skaičių. Ne visiems duoti po truputėlį, bet investuoti daugiau į mažesnį skaičių vaikų.
Tai vyksta visame pasaulyje, ir mes Lietuvoje nesame niekuo išskirtiniai, tačiau, kas yra išskirtinio mūsų situacijoje ir ką labai svarbu akcentuoti, kaip minėjo ir demografijos specialistas, tai bendrasis saugumas.
Visi tyrimai rodo, kad net tos tiesioginės išmokos vaikams ar tėvams, ar specifiniai priedai bei dovanos kitose šalyse, mokamos gimus vaikui, jeigu ir padidina gimstamumo rodiklius, tai padaro tik laikinai, ir galiausiai jie vėl pradeda mažėti.
Visame pasaulyje – aukštų, žemų ar vidutinių pajamų šalyse – gimstamumo rodikliai juda viena kryptimi, tai yra mažėjimo. Gali būti tam tikrų pabangavimų, bet iš esmės judama ta pačia kryptimi, tai yra didžiulė problema – matome, koks svarbus yra saugumo elementas. Kalbant apie Lietuvą, situacija praėjusiais metais, vertinant gimstamumo rodiklius, buvo katastrofiška. Negalėčiau taip drąsiai teigti, bet manyčiau, kad nemenka apimtimi tai nulėmė pastaraisiais metais mūsų regione atsiradęs didžiulis nesaugumo jausmas.
Turime gyventi su tuo, ką turime šiame regione, ir atstatyti tą saugumą visame pasaulyje yra sudėtinga, o Lietuvoje – tikriausiai dar labiau, kadangi turime tikrai ypatingą kaimyną. Atkurti tą saugumo jausmą Lietuvoje yra labai sudėtinga. Tam, kad žmogus gimdytų, reikia suprasti, jog kiekvienas vaikas yra viso gyvenimo investicija. Žmonės tokį ilgalaikį sprendimą priima galvodami apie tai, kas bus ilguoju laikotarpiu. Jeigu ilguoju laikotarpiu žmogus nesijaučia saugus – o politikai dažnai mėgsta prognozuoti, kada Rusija puls NATO ir, tikriausiai, mūsų šalį – tai tikrai neprisideda prie saugumo jausmo.
Šiek tiek pajuokaujant, jeigu klausiate, į ką labiausiai investuoti, tai pirmiausia – į saugumą. Ir tai apima ne tik geopolitinį, bet ir ekonominį saugumą: kad žmonės turėtų darbo, pajamų, būstą bei galimybes jį įsigyti. Reikia pradėti nuo šių pagrindų. Jeigu jų nėra, visų kitų priemonių poveikis bus dar mažesnis. Kai yra pagrindai, tada galima vertinti visus kitus paketus, kurie yra svarbūs auginant vaiką. Tačiau realiai padidinti gimstamumo rodiklį yra labai sudėtinga.
Jeigu šiandien Lietuvoje turime 1,1 vaiką, gimstantį vidutiniškai vienai moteriai per gyvenimą, pasiekti tą reikiamą 2,1 rodiklį yra turbūt neįmanoma. Visoms šalims, kurios istoriškai tam skyrė didžiulius pinigus, pavyko padidinti rodiklį gal 0,2 punkto – niekas nepasiekė to 2,1, galiausiai praėjus tam tikram laikui tie rodikliai vėl pradeda mažėti.
Kas dažniausiai atsitinka pritaikius pinigines išmokas? Jos padeda sumažinti vaikų auginimo kaštus, tačiau nepadidina vaikų skaičiaus. Taip yra todėl, kad žmonės, kurie vertybiškai jau nusprendė turėti 1 ar 2 vaikus, paprasčiausiai paankstina jų atsiradimą, bet nenusprendžia susilaukti 3 vaiko. Jeigu žmogus nenori, jo noro mes tikriausiai nenupirksime.
Reikia suprasti, kad visuomenė pasikeitė, žmonių norai yra kitur. Mes turime ieškoti vidinių galimybių Lietuvoje išsaugoti kiekvieną gimstantį vaiką ir aprūpinti jį geriausiomis sąlygomis, kurias tik turime.
Aišku, būtina atsižvelgti į tai, kokios priemonės iš tikrųjų veikia, įvertinti kiekvienos jų efektyvumą. Manau, kad Lietuvoje dar turime galimybių sudaryti pačias geriausias sąlygas toms šeimoms, kurios jau apsisprendė susilaukti vaikų.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
