Lenkijos trauka stiprės
Kaip rašoma trečiadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai, beveik tuo pačiu metu, kai Estijos parlamentas atšaukė numatytą akcizų didinimą alkoholiui dėl kasmet prarandamų apie 100 milijonų eurų valstybės pajamų, Lietuvoje buvo pateiktas siūlymas didinti stipraus alkoholio akcizus.
Pasak Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentės daktarės Vitos Karpuškienės, akivaizdu, kad padidinus akcizą 10 proc., kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos išaugs dar apie 30 proc. O tai ir gali nulemti Lietuvos finansinius praradimus.
„Akcizų ir bet kokių kitų mokesčių didinimas negali būti begaliniu biudžeto pajamų šaltiniu. Judėjimo laisvė ir ribotos gyventojų pajamos sąlygoja jų elgesį ir šiuo atveju paskatino Estijos gyventojus apsipirkti kitoje valstybėje, Latvijoje.
Šis reiškinys jau stebimas ir Lietuvoje: štai šiuo metu prie Kalvarijų – Budzisko pasienio posto atidarinėjama specializuota alkoholio parduotuvė. Estijos situacijos analizė rodo, kokiu keliu Lietuvai nereikėtų eiti” – teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. Kaip teigia V.Karpuškienė, dar 2015 metais skirtumas tarp Latvijos ir Estijos akcizų buvo 550 eurų už 100 litrų gryno alkoholio, kas sudarė 65 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tai dar nebuvo kritinis skirtumas Estijos gyventojams, kuris motyvuotų specialiai vykti apsipirkti Latvijoje. Tačiau jau 2016 metais skirtumas padidėjo iki 772 eurų ir pasiekė 86 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Tai reiškia, kad estas už vidutinį darbo užmokestį, savo šalyje galėjęs įsigyti 57 litrus stipraus alkoholio, Latvijoje galėjo įsigyti net 92 litrus tokių gėrimų. Jei 2019 metais akcizas būtų padidintas 10 proc., skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos akcizų pasiektų 71 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Atsižvelgiant ir į nedidelį atstumą nuo Vilniaus ir Kauno iki Lenkijos pasienio, Lietuvos gyventojų apsipirkimas kaimyninėje šalyje gali tapti labiau masišku reiškiniu nei estų apsipirkimas Latvijoje.
Lenkams suveža šimtus milijonų
„Lietuviai jau dabar gana intensyviai apsiperka Lenkijoje. Analizuojant skaičius, matosi aiški priklausomybė tarp Lietuvos – Lenkijos akcizų tarifų skirtumo ir Lietuvoje parduodamų kiekių. Pardavimai Lietuvoje mažėja, kai išauga minėtas skirtumas. Todėl galima pagrįstai teigti, kad jau dabar lietuviai Lietuvoje parduodamą alkoholį keičia Lenkijoje parduodamu“, – teigia studijos bendraautorius mokslų daktaras Algirdas Bartkus.
Padidinus stipriųjų gėrimų akcizą 10 proc., esą daug patrauklesnė stipriųjų gėrimų kaina gali virsti itin svarbiu motyvu apsipirkti Lenkijoje dar dažniau, arba apsipirkti ten tiems, kurie iki šiol pirkinių į šią kaimyninę šalį nevykdavo.
„Neverta pamiršti, kad į Lenkiją atvykę Lietuvos gyventojai papildomai perka maistą, įvairias buities prekes, alų ir panašiai. Vien per stipriųjų gėrimų kainos didinimą, Lietuvos ekonomika rizikuoja prarasti dešimtis milijonų eurų, ateityje vis ir vis didinant akcizus, rizikuojama susidurti su dar didesniais praradimais“, – gąsdino Vilniaus Universiteto mokslininkė.
Lenkijos centrinės statistikos tarnybos duomenimis, Lietuvos gyventojai apsipirkimams šioje šalyje paskutinį 2017 m. ketvirtį skyrė apie 100 mln. eurų, o per visus praėjusius metus išleista suma yra artima 400 mln. eurų.
Brangtų nuo ateinančio pavasario
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos siūlymui 10 proc. didinti akcizus stipriajam alkoholiui. Įsigaliojus šiam sprendimui, brangtų ne tik degtinė, bet ir kiti stiprieji gėrimai.
Skaičiuojama, kad padidinus akcizus, 0,5 litro stipraus alkoholio brangtų apie 0,39 euro. Akcizus didinti siūloma nuo 2019 m. kovo 1 d. Tam, kad Akcizų įstatymo pataisos įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus.
Pristatydamas naująsias įstatymo pataisas Seimui, A. Veryga teigė, kad pokyčiais siekia ne tik sumažinti alkoholio vartojimą šalyje, bet ir skirti papildomai už akcizą surinktus pinigus skirti medikų atlyginimams.
