Mat geopolitinių įtampų akivaizdoje viena iš jautriausių sričių išlieka naftos rinka – ji pastebimai brangsta. O tai reiškia, kad skirtingų produktų gamybos kaštai gamintojams vėliau taip pat didėja.
Siekiant išlaikyti pelningumą, gamintojai neatmeta, kad gali nutikti ir taip, jog jie bus priversti didinti pagamintų produktų kainas.
Ar dabartinis brangimas tėra trumpalaikė rinkų reakcija, ar ženklas, kad pasaulis gali susidurti su ilgalaikiu energijos išteklių kainų augimu?
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas Algirdas Bartkus ir Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Gedas Špakauskas.
Rudens laikotarpiui braižomi niūrūs scenarijai. Kiek tai yra spekuliacinis dalykas, o kiek – reali įtaka rinkai?
A. Bartkus. Mes matome realius sutrikimus, kurie automatiškai lemia tai prognozę, kad šitas konfliktas tęsis labai, labai ilgai.
Nes JAV, greičiausiai, neturės pajėgumų išsilaipinti Irane. Tokiai, sakykime, operacijai reikia labai didelių pajėgumų. Pavyzdžiui, kada jie puolė Iraką, Irakas buvo gerokai mažesnis taikinys negu Iranas. Tai operacijai jiems reikėjo labai labai daug metų, labai labai daug laiko reikėjo ruoštis, ten buvo sutraukti milžiniški kontingentai.
Jie dabar neturi galimybės šito dalyko daryti Irane, o tokį, reiškia, raketų karą, vis reguliariai pereinant į paliaubas tam, kad būtų galima pasigaminti trūkstamų raketų, galima tęsti labai labai ilgai.
Tai reiškia, kad turime realų fizinį trūkumą. Dar viena bloga žinia yra ta, kad pietinį išėjimą iš Raudonosios jūros, per kurį vykdomas Saudo Arabijos naftos eksportas į Azijos kraštus, iš dalies yra užblokavę hučiai. Tai reiškia, kad jie yra Irano sąjungininkai šiame konflikte, todėl išėjimas yra iš dalies užblokuotas.
O mes Lietuvoje šiais metais per tris mėnesius daugiau kaip 50 proc. naftos žaliavos esame atsivežę iš Saudo Arabijos.
Gera naujiena tiktai Lietuvai yra tokia, kad Saudo Arabija naftą į Lietuvą, žinoma, eksportuoja ne per pietinį išėjimą, o per Sueco kanalą.
Ir, kalbant apie Sueco kanalą, yra kitas Lietuvai svarbus niuansas. Tam, kad jūs gautumėte Saudo Arabijos naftos, reikia, kad Saudo Arabija atsivežtų visokių Rusijos Federacijos naftos subproduktų. Nes savo reikmėms saudai naudoja rusiškus produktus, na, ir tada lieka tų produktų, kuriuos jie gali jums pateikti.
Tai reiškia, kad rusai irgi naudojasi Sueco kanalu. Vadinasi, saudai, greičiausiai, nepritrūks savo vidaus reikmėms tos rusiškos žaliavos – ne, ne žaliavos, o rusiškų pusfabrikačių, mazuto ir viso kito, ką jie naudoja įvairiai elektros gamybai. Na, ir atitinkamai jie turės tai, ką galės pasiūlyti jums.
Tai reiškia, kad fizinė rizika, kad mes liksime absoliučiai be naftos žaliavos, ko gero, yra nulinė. Reikia tiktai suprasti, kad kaina, greičiausiai, nebus labai, labai paranki. Ir bent jau tos pirminės reakcijos, kurias mes matome, jau nedvelkia jokiu optimizmu.
Vertinant rinkų reakciją į vėl įsiplieskusį konfliktą Artimuosiuose Rytuose – kaip buvo sureaguota? Ar šįkart į tai buvo žvelgiama nuosaikiau? Ar vis dėlto tas šokas ekonomikai jaučiamas taip pat stipriai, kaip ir pirmųjų suduotų smūgių pradžioje? Pavyzdžiui, kaip į tai reaguoja naftos rinka?
A. Bartkus. Taip pat stipriai, gal net dar stipriau. Ir kodėl? Todėl, kad jeigu paimtume ir pažiūrėtume, kaip pasikeitė žaliavos, „Brent“ naftos, kaina, kai vasario mėnesio pabaigoje prasidėjo karas, tai, pavyzdžiui, kovo 2-ąją, palyginti su vasario 27-ąja, „Brent“ nafta buvo pabrangusi – čia fiziniai sandoriai, o ne spotinės (esamos rinkos kainos – aut. past.) – 7,8 proc.
Kelios dienos, reiškia, lyginame vieną dieną po karo pradžios su viena diena prieš karą. Lygiai taip pat, praėjus vienai dienai po karo eskalacijos, tai yra liepos 8-ąją, palyginti su viena diena prieš karą – liepos 6-ąja, „Brent“ nafta dabar yra pabrangusi 10 proc. Tai yra daugiau. Lygiai tas pats yra ir su WTI.
Absoliučiai visi mūsų turimi naftos indeksai, fiksuojantys realius sandorius, dabar yra aukštesni negu buvo tada. Tai reiškia, kad reakcija yra didesnė.
Kodėl jūs to nejaučiate? Labai paprastai – todėl, kad nafta dar nebuvo atpigusi. Taip sakant, tada ji pas mus buvo pigi ir naftos gaminiai buvo labai pigūs. Kai jie pabrango, visi staiga išgyveno tokį šoką, o dabar kainos dar nespėjo normalizuotis.
Todėl jūs tiesiog psichologiškai nejaučiate, kad, tiesą sakant, padėtis dar labiau komplikavosi, negu ji jau buvo pradėjusi komplikuotis tada.
Negana to, pačios blogiausios naujienos yra tokios – jeigu čia būtų buvusios ne kokios nors paliaubos, o tikra taika, taip, kaip iš anksto visi šie politiniai ir geopolitiniai veikėjai aiškino, tai, greičiausiai, rudenį būtume sugrįžę prie kažkokio normalaus kainų lygio, su kuriuo buvome pradėję metų pradžią.
Dabar gi, kai jau vieną kartą taika yra sulaužoma, melagingai sakoma, kad tai nebuvo taika, o tik paliaubos, žaidžiami naratyviniai žaidimai, žiniasklaida yra užpilta visokių geopolitinių komentatorių išvedžiojimais ir nusukinėjimais. Visi rinkos veikėjai šiuos dalykus puikiai mato.
Taigi blogoji naujiena yra ta, kad dabar, norint kainoms sugrįžti į normalų lygį, reikės tikrai įsitikinti ir penkis kartus pertikrinti, ar kita taika tikrai bus tvari, ar tai tikrai bus taika ir ar pralaimėjusi pusė sugebės visam pasauliui pripažinti, kad ji pralaimėjo.
Tiktai tada kainos koreguosis žemyn, nes dabar turime tai, ką turime – „Brent“ naftą, kuri jau kopia link 90 dolerių. Sakykime, ar ji galės perkopti 100 dolerių? Laisvai. Ar ji galės pasiekti 130 dolerių?
Jeigu konfliktas bus ilgalaikis, jeigu per šį laiką Amerika bus spėjusi pasigaminti daug raketų ir jai vėl nepritrūks raketų, tai taip – gyvensite ir su 130, ir su 140 dolerių kaina, ir tai niekam nekels nuostabos. Tiesiog pereisime į naują kainų lygį.
Jūsų sukauptos santaupos kažkiek nuvertės, nes brangstanti naftos žaliava kažkiek paskatins bendrus infliacinius procesus. Bet žlugti jūs nežlugsite, o savo žiniasklaidinių naratyvų visumoje irgi nekeisite.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
