Subyrėjus JAV ir Irano paliauboms ir vėl pradėjus karinius veiksmus, rinkoje vėl pradėjo augti naftos kainos. Štai trečiadienį Brent naftos kaina išaugo iki 93 dolerių už barelį, o tai jau atsispindi ir Lietuvos degalinėse.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, trečiadienio rytą dyzelino kainos degalinėse pirmadienio rytą svyravo nuo 1,73 euro iki 2,06 euro, o vidutinė dyzelino kaina siekė 1,96 euro.
Tuo metu benzino kainos pirmadienio rytą degalinėse svyravo nuo 1,64 euro iki 1,92 euro, o vidutinė benzino kaina sudarė 1,79 euro.
„Artea“ banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė Pikčienė pažymi, jog šiuo metu atmesti galimybės, kad naftos kainos kils ir toliau ir gali artėti prie pavasarį buvusios situacijos, negalime, visgi tai priklausys ir nuo JAV sprendimų.
„Pragmatiškai vertinant, brangūs degalai ir pačiai JAV nėra dėkinga situacija ir tai didina įtampas JAV prieš vidurio kadencijos rinkimus. Tai ta neapibrėžta situacija jau dabar labai audrina naftos rinką. Matome, kad reaguoja ateities sandorių kreivė ir natūralu, kad atmesti scenarijaus, jog naftos kaina pašoks reikšmingiau negu stebime dabar, tikrai negalime“, – sako „Artea“ banko vyr, ekonomistė.
Savo ruožtu „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, jog dabartinis naftos kainų pikas daugiau ženkliai kilti neturėtų ir laikysis ties 90-95 dolerių už barelį riba.
„Manau, kad tam, kad naftos kaina pasiektų, pavyzdžiui, 100 dolerių, būtų reikalinga tam tikra didesnė eskalacija ir praktiškai naujo karinio konflikto pradžia. Aišku, to scenarijaus atmesti negalima, bet kol kas, manau, kad tai ne pagrindinis scenarijus“, – komentavo A. Izgorodinas, pridurdamas, kad aukštesnės naftos kainos paskatins šalis sugrįžti prie derybų stalo.
Ar reikėtų mažinti dyzelino akcizą?
Kalbėdama apie galimą dyzelino akcizo sumažinimą, reaguojant į kylančias naftos kainas, I. Genytė-Pikčienė sako, jog įprastai reikėtų vengti tokio tipo priemonių, kadangi jos daug kainuoja valstybės biudžetui, o jomis pasinaudoja ne tik patys pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai.
„(Priemonėmis – aut. past.) naudojasi ne tik patys pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai, verslai, bet ir tie, kurie daug degalų vartoja, vairuoja galingus automobilius ir atitinkamai jiems šios paskatos nauda gaunasi irgi pakankamai nemaža, turint omenyje, kad šiuo metu biudžeto situacija yra įtempta, įsipareigojimų mastas kitose srityse – gynyboje, socialinėse srityse, viešųjų paslaugų srityse yra didelis.
Bet natūralu, kad nepažeidžiant fiskalinės drausmės taisyklių, labai plačiai užsimoti kovai prieš energetikos nešėjų kainas būtų pakankamai sudėtinga“, – pabrėžia I. Genytė-Pikčienė.
Tiesa, ekonomistė pažymi, kad reikia atsižvelgti ir į kaimyninių valstybių atliekamus veiksmus susijusius su akcizo mažinimu, kadangi išlaikius aukštus akcizus rizikuojama prarasti konkurencingumą.
Visgi svarstant alternatyvias antiinfliacines priemones, kaip reikėtų sumažinti gyventojų ir verslų naštą, I. Genytė-Pikčienė mano, kad reikėtų atsigręžti į 2022 m. įvykusį infliacijos šoką ir tuo metu priimtus sprendimus.
„Taiklesnės (priemonės – aut. past.) buvo įvairios tiesioginės išmokos patiems pažeidžiamiausiems gyventojams, kurios atliepė jų poreikius, taip pat įmonių situacijos vertinimas ir ieškojimas būdų, kaip pasirūpinti apyvartinių lėšų galimybėmis“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Kita vertus, A. Izgorodinas sako, jog jei naftos kaina pasiektų tokį lygį, kuris keltų grėsmę ekonomikai ir vartotojams, dyzelino akcizo mažinimas būtų pati veiksmingiausia, efektyviausia ir paprasčiausia priemonė.
„Visos kitos priemonės gali veikti ir aplinkui, ir neaišku, ar apskritai suveiks“, – pridūrė A. Izgorodinas.
Įžvelgia pavojų dėl artėjančio šildymo sezono
Visgi abu ekonomistai pažymi, kad nerimą kelia artėjantis šildymo sezonas. Štai A. Izgorodinas tvirtina, jog rudenį gali tekti svarstyti ir dėl PVM lengvatos grąžinimo artimiausią šildymo sezoną, kadangi dabartinės tendencijos rodo, kad artėjantis šildymo sezonas gali būti brangesnis nei praėjusiais metais.
„Dujų kainos Europoje toliau kyla, yra dvigubai didesnės nei šių metų pradžioje ir Europa šiuo metu pakankamai silpnai pildo dujų saugyklas“, – sako „Citadele“ banko ekonomistas.
Tai, jog šildymo sezonas gali būti sudėtingas antrina ir I. Genytė-Pikčienė.
„Kol kas nežinome, kaip toliau vystysis situacija ir kokioje būklėje Lietuva pasitiks žiemos sezoną, kada energetikos nešėjų sąnaudų svarba itin padidėja. Todėl reikėtų pasilikti parako statinėje ateinantiems laikotarpiams, nes ateitis gali būti sudėtingesnė ir atitinkamai labai pulti spręsti degalų kainų problemą, matyt, būtų rizikinga“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
Remiantis „Gas Infrastructure Europe“ duomenimis, šiuo metu Europos Sąjungos dujų saugyklų užpildymas siekia 54,2 proc., visgi, pasak A. Izgorodino, rugpjūtis ir rugsėjis yra paskutiniai mėnesiai, kada Europoje turi būti finalizuoti dujų saugyklų užpildymai.
„Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo 60 proc. užpildymas, o 2023-2024 m. 80 proc. Tai, aš manau, kad ši tema gali būti jautresnė ir didesnė nei dyzelino lengvata ir tokiu atveju Vyriausybei, tikėtina, teks rinktis, ką mes darom. Ar gelbėjam dyzelino vartotoją, ar ruošiamės brangesniam šildymo sezonui“, – komentavo A. Izgorodinas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
